¹He heard the words of Laban’s sons, saying, “Jacob has taken away all that was our father’s. From that which was our father’s, has he gotten all this wealth.”

¹Jokūbas girdėjo Labano sūnus kalbant: “Jokūbas pasiglemžė visa, kas priklausė mūsų tėvui. Iš mūsų tėvo jis įsigijo visą šitą turtą”.

²Jacob saw the expression on Laban’s face, and, behold, it was not toward him as before.

²Be to, Jokūbas pastebėjo, kad Labanas jo atžvilgiu nebuvo toks pat kaip anksčiau.

³Yahweh said to Jacob, “Return to the land of your fathers, and to your relatives, and I will be with you.”

³Viešpats tarė Jokūbui: “Grįžk į tėvų šalį pas savo gimines. Aš būsiu su tavimi!”

⁴Jacob sent and called Rachel and Leah to the field to his flock,

⁴Jokūbas pasišaukė Rachelę ir Lėją į lauką prie savo bandos

⁵and said to them, “I see the expression on your father’s face, that it is not toward me as before; but the God of my father has been with me.

⁵ir joms tarė: “Aš matau, kad jūsų tėvas mano atžvilgiu nebėra toks kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi.

⁶You know that I have served your father with all of my strength.

⁶Jūs pačios žinote, kaip visomis jėgomis tarnavau jūsų tėvui.

⁷Your father has deceived me, and changed my wages ten times, but God didn’t allow him to hurt me.

⁷Jūsų tėvas apgaudinėjo mane ir dešimt kartų keitė mano atlyginimą. Tačiau Dievas neleido jam manęs skriausti.

⁸If he said this, ‘The speckled will be your wages,’ then all the flock bore speckled. If he said this, ‘The streaked will be your wages,’ then all the flock bore streaked.

⁸Jei jis sakė: ‘Dėmėtieji tebūna tavo atlyginimas’, visos ožkos ir avys vedė dėmėtus. O jei jis sakė: ‘Dryžuotieji tebūna tavo atlyginimas’, visos avys ir ožkos vedė dryžuotus.

⁹Thus God has taken away your father’s livestock, and given them to me.

⁹Taip Dievas atėmė jūsų tėvo gyvulius ir man atidavė.

¹⁰It happened during mating season that I lifted up my eyes, and saw in a dream, and behold, the male goats which leaped on the flock were streaked, speckled, and grizzled.

¹⁰Gyvulių poravimosi metu sapne mačiau, kad dryžuotieji, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių.

¹¹The angel of God said to me in the dream, ‘Jacob,’ and I said, ‘Here I am.’

¹¹Tada Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai!’ Aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’

¹²He said, ‘Now lift up your eyes, and behold, all the male goats which leap on the flock are streaked, speckled, and grizzled, for I have seen all that Laban does to you.

¹²Jis tarė: ‘Žiūrėk, visi dryžuoti, dėmėti ir kerši patinai eina prie patelių! Aš mačiau visa, ką Labanas tau darė.

¹³I am the God of Bethel, where you anointed a pillar, where you vowed a vow to me. Now arise, get out from this land, and return to the land of your birth.’”

¹³Aš esu Betelio Dievas, kur tu patepei akmens paminklą ir davei įžadą. Išeik iš šitos šalies ir sugrįžk į savo gimtinę!’ ”

¹⁴Rachel and Leah answered him, “Is there yet any portion or inheritance for us in our father’s house?

¹⁴Tada Rachelė ir Lėja kalbėjo: “Ar mums dar yra dalis tėvo namuose?

¹⁵Aren’t we accounted by him as foreigners? For he has sold us, and has also quite devoured our money.

¹⁵Argi mes nelaikomos svetimomis? Juk jis pardavė mus ir gautus pinigus už mus naudojo sau.

¹⁶For all the riches which God has taken away from our father, that is ours and our children’s. Now then, whatever God has said to you, do.”

¹⁶Iš tikrųjų visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Taigi dabar daryk visa, ką Dievas tau įsakė”.

¹⁷Then Jacob rose up, and set his sons and his wives on the camels,

¹⁷Jokūbas užsodino ant kupranugarių savo vaikus ir žmonas,

¹⁸and he took away all his livestock, and all his possessions which he had gathered, including the livestock which he had gained in Paddan Aram, to go to Isaac his father, to the land of Canaan.

¹⁸išsivarė visus savo gyvulius ir pasiėmė visą savo mantą, kurią jis buvo įsigijęs Mesopotamijoje, kad eitų pas savo tėvą Izaoką į Kanaano šalį.

¹⁹Now Laban had gone to shear his sheep: and Rachel stole the teraphim teraphim were household idols that may have been associated with inheritance rights to the household property. that were her father’s.

¹⁹Labanas tuo metu kirpo avis. Tada Rachelė pavogė dievukus, kurie priklausė jos tėvui.

²⁰Jacob deceived Laban the Syrian, in that he didn’t tell him that he was running away.

²⁰Jokūbas apgavo sirą Labaną, nes pabėgo, nieko nesakęs.

²¹So he fled with all that he had. He rose up, passed over the River, and set his face toward the mountain of Gilead.

²¹Jis pasiėmė viską, kas jam priklausė; persikėlęs per upę, pasuko į Gileado kalnyną.

²²Laban was told on the third day that Jacob had fled.

²²Trečią dieną Labanui pranešė, kad Jokūbas pabėgo.

²³He took his relatives with him, and pursued after him seven days’ journey. He overtook him in the mountain of Gilead.

²³Tada Labanas, pasiėmęs savo brolius, vijosi jį septynias dienas ir pasivijo Gileado kalnyne.

²⁴God came to Laban, the Syrian, in a dream of the night, and said to him, “Take heed to yourself that you don’t speak to Jacob either good or bad.”

²⁴Dievas sapne atėjo pas sirą Labaną ir tarė: “Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai!”

²⁵Laban caught up with Jacob. Now Jacob had pitched his tent in the mountain, and Laban with his relatives encamped in the mountain of Gilead.

²⁵Jokūbas jau buvo pasistatęs palapinę kalnyne, kai Labanas jį pasivijo. Labanas su savo broliais taip pat pasistatė palapinę Gileado kalnyne

²⁶Laban said to Jacob, “What have you done, that you have deceived me, and carried away my daughters like captives of the sword?

²⁶ir tarė Jokūbui: “Kodėl taip pasielgei ir iškeliavai nieko man nesakęs, slaptai išsivarydamas mano dukteris kaip karo belaisves?

²⁷Why did you flee secretly, and deceive me, and didn’t tell me, that I might have sent you away with mirth and with songs, with tambourine and with harp;

²⁷Kodėl slapčia pabėgai ir pasislėpei nuo manęs? Jei būtum man pasisakęs, būčiau išlydėjęs tave iškilmingai, su dainomis, būgnais ir arfomis.

²⁸and didn’t allow me to kiss my sons and my daughters? Now have you done foolishly.

²⁸Tu neleidai man pabučiuoti vaikaičių ir dukterų. Tu pasielgei neprotingai.

²⁹It is in the power of my hand to hurt you, but the God of your father spoke to me last night, saying, ‘Take heed to yourself that you don’t speak to Jacob either good or bad.’

²⁹Aš galėčiau tau pakenkti, bet tavo tėvo Dievas sapne pasakė man: ‘Saugokis, nekalbėk su Jokūbu šiurkščiai’.

³⁰Now, you want to be gone, because you greatly longed for your father’s house, but why have you stolen my gods?”

³⁰Žinau, tu išsiilgai savo tėvo namų ir todėl iškeliavai, bet kodėl pavogei mano dievukus?”

³¹Jacob answered Laban, “Because I was afraid, for I said, ‘Lest you should take your daughters from me by force.’

³¹Jokūbas atsakė Labanui: “Pabėgau bijodamas, kad prievarta neatimtum iš manęs savo dukterų.

³²Anyone you find your gods with shall not live. Before our relatives, discern what is yours with me, and take it.” For Jacob didn’t know that Rachel had stolen them.

³²O dėl vagystės, tai tas, pas kurį rasi savo dievukus, temiršta! Mūsų akivaizdoje ieškok ir pasiimk, kas tavo”. Jokūbas nežinojo, kad Rachelė buvo pavogusi dievukus.

³³Laban went into Jacob’s tent, into Leah’s tent, and into the tent of the two female servants; but he didn’t find them. He went out of Leah’s tent, and entered into Rachel’s tent.

³³Labanas patikrino Jokūbo, Lėjos ir abiejų tarnaičių palapines, bet nieko nerado. Tada jis, išėjęs iš Lėjos palapinės, įėjo į Rachelės palapinę.

³⁴Now Rachel had taken the teraphim, put them in the camel’s saddle, and sat on them. Laban felt about all the tent, but didn’t find them.

³⁴Bet Rachelė dievukus buvo paslėpusi kupranugario balne ir atsisėdusi ant jų. Labanas iškrėtė visą palapinę, bet nerado.

³⁵She said to her father, “Don’t let my lord be angry that I can’t rise up before you; for I’m having my period.” He searched, but didn’t find the teraphim.

³⁵Ji tarė savo tėvui: “Nepyk, mano viešpatie, kad negaliu atsikelti, nes su manimi vyksta tai, kas darosi moteriškėms”. Jis ieškojo, bet dievukų nerado.

³⁶Jacob was angry, and argued with Laban. Jacob answered Laban, “What is my trespass? What is my sin, that you have hotly pursued after me?

³⁶Jokūbas supyko ir barė Labaną: “Kuo nusikaltau, kuo nusidėjau, kad su tokiu užsidegimu mane vijaisi

³⁷Now that you have felt around in all my stuff, what have you found of all your household stuff? Set it here before my relatives and your relatives, that they may judge between us two.

³⁷ir iškrėtei visus mano daiktus? Ką radai iš savo turtų? Pavesk tą reikalą mano ir savo giminaičiams, tegul jie išsprendžia mudviejų bylą!

³⁸“These twenty years I have been with you. Your ewes and your female goats have not cast their young, and I haven’t eaten the rams of your flocks.

³⁸Dvidešimt metų aš pas tave tarnavau. Tavo avys ir ožkos nebuvo bergždžios, ir tavo bandos avinų aš nevalgiau.

³⁹That which was torn of animals, I didn’t bring to you. I bore its loss. Of my hand you required it, whether stolen by day or stolen by night.

³⁹Kas žvėrių sudraskyta, nenešiau tau. Aš pats turėjau atlyginti nuostolį. Iš manęs reikalavai atlyginti, kas pavogta dieną ar naktį.

⁴⁰This was my situation: in the day the drought consumed me, and the frost by night; and my sleep fled from my eyes.

⁴⁰Aš dieną kenčiau kaitrą, naktį­šaltį, ir miegas bėgo nuo mano akių.

⁴¹These twenty years I have been in your house. I served you fourteen years for your two daughters, and six years for your flock, and you have changed my wages ten times.

⁴¹Taip dvidešimt metų tarnavau tavo namuose: keturiolika metų už dukteris ir šešerius metus už bandą. Tu dešimt kartų keitei mano atlyginimą!

⁴²Unless the God of my father, the God of Abraham, and the fear of Isaac, had been with me, surely now you would have sent me away empty. God has seen my affliction and the labor of my hands, and rebuked you last night.”

⁴²Jei mano tėvo Dievas, Abraomo Dievas, kurio bijojosi Izaokas, nebūtų buvęs su manimi, tikrai dabar būtum mane išleidęs tuščiomis rankomis. Mano priespaudą ir vargą matė Dievas ir praėjusią naktį sudraudė tave”.

⁴³Laban answered Jacob, “The daughters are my daughters, the children are my children, the flocks are my flocks, and all that you see is mine: and what can I do this day to these my daughters, or to their children whom they have borne?

⁴³Labanas atsakė Jokūbui: “Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiai­mano vaikaičiai, banda­ mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?

⁴⁴Now come, let us make a covenant, you and I; and let it be for a witness between me and you.”

⁴⁴Todėl ateik ir padarykime sandorą­aš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!”

⁴⁵Jacob took a stone, and set it up for a pillar.

⁴⁵Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.

⁴⁶Jacob said to his relatives, “Gather stones.” They took stones, and made a heap. They ate there by the heap.

⁴⁶Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: “Pririnkite akmenų!” Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.

⁴⁷Laban called it Jegar Sahadutha, “Jegar Sahadutha” means “Witness Heap” in Aramaic. but Jacob called it Galeed. “Galeed” means “Witness Heap” in Hebrew.

⁴⁷Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas­ Galedu.

⁴⁸Laban said, “This heap is witness between me and you this day.” Therefore it was named Galeed

⁴⁸Labanas tarė: “Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs”. Todėl ji vadinama Galedu

⁴⁹and Mizpah, for he said, “Yahweh watch between me and you, when we are absent one from another.

⁴⁹ir Micpa, nes jis sakė: “Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!

⁵⁰If you afflict my daughters, or if you take wives besides my daughters, no man is with us; behold, God is witness between me and you.”

⁵⁰Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas”.

⁵¹Laban said to Jacob, “See this heap, and see the pillar, which I have set between me and you.

⁵¹Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: “Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.

⁵²May this heap be a witness, and the pillar be a witness, that I will not pass over this heap to you, and that you will not pass over this heap and this pillar to me, for harm.

⁵²Ši krūva bus liudytojas ir paminklas bus liudytojas, kad aš neisiu pas tave pro šitą akmenų krūvą, nė tu eisi pas mane pro šitą akmenų krūvą ir šitą paminklą su piktu kėslu!

⁵³The God of Abraham, and the God of Nahor, the God of their father, judge between us.” Then Jacob swore by the fear of his father, Isaac.

⁵³Abraomo ir Nahoro Dievas, jų tėvų Dievas, tebūna teisėjas tarp mudviejų!” Jokūbas tada prisiekė Tuo, kurio bijojo jo tėvas Izaokas.

⁵⁴Jacob offered a sacrifice in the mountain, and called his relatives to eat bread. They ate bread, and stayed all night in the mountain.

⁵⁴Tada Jokūbas aukojo kalne ir pasikvietė savo giminaičius valgyti. Jie valgė ir pasiliko ant kalno visą naktį.

⁵⁵Early in the morning, Laban rose up, and kissed his sons and his daughters, and blessed them. Laban departed and returned to his place.

⁵⁵Labanas, atsikėlęs anksti rytą, pabučiavo savo vaikaičius bei dukteris ir juos palaimino. Jis atsiskyrė nuo jų ir sugrįžo į savo vietovę.