¹God said to Jacob, “Arise, go up to Bethel, and live there. Make there an altar to God, who appeared to you when you fled from the face of Esau your brother.”

¹Dievas tarė Jokūbui: “Kelkis ir eik į Betelį, ir apsistok ten; pastatyk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo”.

²Then Jacob said to his household, and to all who were with him, “Put away the foreign gods that are among you, purify yourselves, change your garments.

²Jokūbas įsakė saviesiems ir visiems, buvusiems su juo: “Pašalinkite svetimus dievus, kurie yra tarp jūsų, apsivalykite ir pakeiskite drabužius!

³Let us arise, and go up to Bethel. I will make there an altar to God, who answered me in the day of my distress, and was with me in the way which I went.”

³Eikime į Betelį, ten pastatysiu aukurą Dievui, kuris mane išklausė pavojuje ir buvo su manimi kelyje, kuriuo aš ėjau!”

⁴They gave to Jacob all the foreign gods which were in their hands, and the rings which were in their ears; and Jacob hid them under the oak which was by Shechem.

⁴Jie atidavė Jokūbui visus svetimus dievus, kuriuos jie turėjo, ir auskarus, o Jokūbas juos užkasė po ąžuolu prie Sichemo.

⁵They traveled, and a terror of God was on the cities that were around them, and they didn’t pursue the sons of Jacob.

⁵Jie iškeliavo, ir siaubas nuo Dievo apėmė aplinkinius miestus, kad niekas nedrįso vytis Jokūbo sūnų.

⁶So Jacob came to Luz (that is, Bethel), which is in the land of Canaan, he and all the people who were with him.

⁶Taip Jokūbas ir visi su juo esantys žmonės atėjo į Lūzą, dar vadinamą Beteliu, kuri yra Kanaano šalyje.

⁷He built an altar there, and called the place El Beth El; because there God was revealed to him, when he fled from the face of his brother.

⁷Ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El Betelis, nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.

⁸Deborah, Rebekah’s nurse, died, and she was buried below Bethel under the oak; and its name was called Allon Bacuth.

⁸Ten mirė Debora, Rebekos auklė, ir buvo palaidota prie Betelio po ąžuolu, kurį pavadino Raudos ąžuolu.

⁹God appeared to Jacob again, when he came from Paddan Aram, and blessed him.

⁹Dievas vėl pasirodė Jokūbui, kai jis atvyko iš Mesopotamijos, ir jį palaimino.

¹⁰God said to him, “Your name is Jacob. Your name shall not be Jacob any more, but your name will be Israel.” He named him Israel.

¹⁰Ir Dievas tarė jam: “Tavo vardas Jokūbas, bet tu nebesivadinsi Jokūbu. Tavo vardas bus Izraelis!

¹¹God said to him, “I am God Almighty. Be fruitful and multiply. A nation and a company of nations will be from you, and kings will come out of your body.

¹¹Aš esu Dievas Visagalis. Būk vaisingas ir dauginkis! Tauta ir daugelis tautų atsiras iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų!

¹²The land which I gave to Abraham and Isaac, I will give it to you, and to your seed after you will I give the land.”

¹²Tą žemę, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, atiduosiu tau ir po tavęs duosiu tavo palikuonims”.

¹³God went up from him in the place where he spoke with him.

¹³Tada Dievas pasitraukė nuo jo iš tos vietos, kur su juo kalbėjo.

¹⁴Jacob set up a pillar in the place where he spoke with him, a pillar of stone. He poured out a drink offering on it, and poured oil on it.

¹⁴Jokūbas pastatė akmeninį paminklą toje vietoje, kur Dievas kalbėjo su juo, išliejo ant jo geriamąją auką ir aliejaus.

¹⁵Jacob called the name of the place where God spoke with him “Bethel.”

¹⁵Jokūbas pavadino tą vietą, kur Dievas su juo kalbėjo, Beteliu.

¹⁶They traveled from Bethel. There was still some distance to come to Ephrath, and Rachel travailed. She had hard labor.

¹⁶Iš Betelio jie keliavo toliau. Nepasiekus Efratos, Rachelė gimdė, ir jos gimdymas buvo sunkus.

¹⁷When she was in hard labor, the midwife said to her, “Don’t be afraid, for now you will have another son.”

¹⁷Jai esant gimdymo kančiose, pribuvėja jai tarė: “Nebijok! Ir šį kartą turėsi sūnų”.

¹⁸It happened, as her soul was departing (for she died), that she named him Benoni, “Benoni” means “son of my trouble.” but his father named him Benjamin. “Benjamin” means “son of my right hand.”

¹⁸Kai jos siela buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Ben Oniu, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.

¹⁹Rachel died, and was buried in the way to Ephrath (the same is Bethlehem).

¹⁹Ir Rachelė mirė ir buvo palaidota prie kelio, einančio į Efratą, tai yra Betliejų.

²⁰Jacob set up a pillar on her grave. The same is the Pillar of Rachel’s grave to this day.

²⁰Jokūbas pastatė ant jos kapo paminklą; tas Rachelės kapo paminklas tebestovi iki šios dienos.

²¹Israel traveled, and spread his tent beyond the tower of Eder.

²¹Izraelis keliavo toliau ir apsistojęs pasistatė palapines anapus Edero bokšto.

²²It happened, while Israel lived in that land, that Reuben went and lay with Bilhah, his father’s concubine, and Israel heard of it. Now the sons of Jacob were twelve.

²²Izraeliui gyvenant anoje šalyje, Rubenas miegojo su savo tėvo sugulove Bilha. Izraelis tai sužinojo. Jokūbo sūnų buvo dvylika.

²³The sons of Leah: Reuben (Jacob’s firstborn), Simeon, Levi, Judah, Issachar, and Zebulun.

²³Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Judas, Isacharas ir Zabulonas.

²⁴The sons of Rachel: Joseph and Benjamin.

²⁴Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas.

²⁵The sons of Bilhah (Rachel’s handmaid): Dan and Naphtali.

²⁵Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Neftalis.

²⁶The sons of Zilpah (Leah’s handmaid): Gad and Asher. These are the sons of Jacob, who were born to him in Paddan Aram.

²⁶Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras. Šitie yra Jokūbo sūnūs, gimę jam Mesopotamijoje.

²⁷Jacob came to Isaac his father, to Mamre, to Kiriath Arba (which is Hebron), where Abraham and Isaac lived as foreigners.

²⁷Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Kirjat Arbos miestą, tai yra Hebroną, kur Abraomas ir Izaokas buvo ateiviai.

²⁸The days of Isaac were one hundred eighty years.

²⁸Izaokas sulaukė šimto aštuoniasdešimties metų.

²⁹Isaac gave up the spirit, and died, and was gathered to his people, old and full of days. Esau and Jacob, his sons, buried him.

²⁹Ir Izaokas atidavė savo dvasią, ir mirė, ir susijungė su savo tauta, būdamas senas ir pasisotinęs gyvenimu. Jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.