¹Therefore leaving the teaching of the first principles of Christ, let us press on to perfection—not laying again a foundation of repentance from dead works, of faith toward God,

¹Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu,

²of the teaching of baptisms, of laying on of hands, of resurrection of the dead, and of eternal judgment.

²iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prikėlimo ir amžinybės teismo.

³This will we do, if God permits.

³Jei Dievas leis, ir tai padarysime.

⁴For concerning those who were once enlightened and tasted of the heavenly gift, and were made partakers of the Holy Spirit,

⁴Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangiškos dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,

⁵and tasted the good word of God, and the powers of the age to come,

⁵paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgų

⁶and then fell away, it is impossible to renew them again to repentance; seeing they crucify the Son of God for themselves again, and put him to open shame.

⁶ir atpuolė, tų nebeįmanoma vėl grąžinti naujai atgailai, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.

⁷For the land which has drunk the rain that comes often on it, and brings forth a crop suitable for them for whose sake it is also tilled, receives blessing from God;

⁷Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir iš jos želia želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba, tai ji susilaukia Dievo palaiminimo,

⁸but if it bears thorns and thistles, it is rejected and near being cursed, whose end is to be burned.

⁸bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir galiausiai sudeginta.

⁹But, beloved, we are persuaded of better things for you, and things that accompany salvation, even though we speak like this.

⁹Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, vedančių į išgelbėjimą dalykų.

¹⁰For God is not unrighteous, so as to forget your work and the labor of love which you showed toward his name, in that you served the saints, and still do serve them.

¹⁰Dievas nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilės triūsą, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.

¹¹We desire that each one of you may show the same diligence to the fullness of hope even to the end,

¹¹Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą,­

¹²that you won’t be sluggish, but imitators of those who through faith and patience inherited the promises.

¹²kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.

¹³For when God made a promise to Abraham, since he could swear by none greater, he swore by himself,

¹³Kai Dievas davė Abraomui pažadą, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi,

¹⁴saying, “Surely blessing I will bless you, and multiplying I will multiply you.” Genesis 22:17

¹⁴sakydamas: “Iš tiesų, Aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave”.

¹⁵Thus, having patiently endured, he obtained the promise.

¹⁵Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta.

¹⁶For men indeed swear by a greater one, and in every dispute of theirs the oath is final for confirmation.

¹⁶Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui imasi priesaikos.

¹⁷In this way God, being determined to show more abundantly to the heirs of the promise the immutability of his counsel, interposed with an oath;

¹⁷Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, pridėjo priesaiką.

¹⁸that by two immutable things, in which it is impossible for God to lie, we may have a strong encouragement, who have fled for refuge to take hold of the hope set before us.

¹⁸Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.

¹⁹This hope we have as an anchor of the soul, a hope both sure and steadfast and entering into that which is within the veil;

¹⁹Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,

²⁰where as a forerunner Jesus entered for us, having become a high priest forever after the order of Melchizedek.

²⁰kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams vyriausiuoju Kunigu Melchizedeko būdu.