¹Then Job answered,

¹Jobas atsakydamas tarė:

²“Oh that my anguish were weighed, and all my calamity laid in the balances!

²“O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!

³For now it would be heavier than the sand of the seas, therefore have my words been rash.

³Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.

⁴For the arrows of the Almighty are within me. My spirit drinks up their poison. The terrors of God set themselves in array against me.

⁴Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

⁵Does the wild donkey bray when he has grass? Or does the ox low over his fodder?

⁵Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?

⁶Can that which has no flavor be eaten without salt? Or is there any taste in the white of an egg?

⁶Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?

⁷My soul refuses to touch them. They are as loathsome food to me.

⁷Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.

⁸“Oh that I might have my request, that God would grant the thing that I long for,

⁸O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.

⁹even that it would please God to crush me; that he would let loose his hand, and cut me off!

⁹Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

¹⁰Be it still my consolation, yes, let me exult in pain that doesn’t spare, that I have not denied the words of the Holy One.

¹⁰Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

¹¹What is my strength, that I should wait? What is my end, that I should be patient?

¹¹Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?

¹²Is my strength the strength of stones? Or is my flesh of brass?

¹²Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?

¹³Isn’t it that I have no help in me, That wisdom is driven quite from me?

¹³Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.

¹⁴“To him who is ready to faint, kindness should be shown from his friend; even to him who forsakes the fear of the Almighty.

¹⁴Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.

¹⁵My brothers have dealt deceitfully as a brook, as the channel of brooks that pass away;

¹⁵Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.

¹⁶Which are black by reason of the ice, in which the snow hides itself.

¹⁶Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.

¹⁷In the dry season, they vanish. When it is hot, they are consumed out of their place.

¹⁷Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus­išnyksta.

¹⁸The caravans that travel beside them turn aside. They go up into the waste, and perish.

¹⁸Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.

¹⁹The caravans of Tema looked. The companies of Sheba waited for them.

¹⁹Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.

²⁰They were distressed because they were confident. They came there, and were confounded.

²⁰Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.

²¹For now you are nothing. You see a terror, and are afraid.

²¹Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.

²²Did I say, ‘Give to me?’ or, ‘Offer a present for me from your substance?’

²²Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’

²³or, ‘Deliver me from the adversary’s hand?’ or, ‘Redeem me from the hand of the oppressors?’

²³Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.

²⁴“Teach me, and I will hold my peace. Cause me to understand wherein I have erred.

²⁴Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.

²⁵How forcible are words of uprightness! But your reproof, what does it reprove?

²⁵Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.

²⁶Do you intend to reprove words, since the speeches of one who is desperate are as wind?

²⁶Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.

²⁷Yes, you would even cast lots for the fatherless, and make merchandise of your friend.

²⁷Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.

²⁸Now therefore be pleased to look at me, for surely I shall not lie to your face.

²⁸Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.

²⁹Please return. Let there be no injustice. Yes, return again. My cause is righteous.

²⁹Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?

³⁰Is there injustice on my tongue? Can’t my taste discern mischievous things?

³⁰Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”