¹He also spoke a parable to them that they must always pray, and not give up,

¹Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,

²saying, “There was a judge in a certain city who didn’t fear God, and didn’t respect man.

²tardamas: “Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.

³ A widow was in that city, and she often came to him, saying, ‘Defend me from my adversary!’

³Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’

⁴ He wouldn’t for a while, but afterward he said to himself, ‘Though I neither fear God, nor respect man,

⁴Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,

⁵ yet because this widow bothers me, I will defend her, or else she will wear me out by her continual coming.’”

⁵vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’ ”.

⁶The Lord said, “Listen to what the unrighteous judge says.

⁶Ir Viešpats tarė: “Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.

⁷ Won’t God avenge his chosen ones, who are crying out to him day and night, and yet he exercises patience with them?

⁷Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?

⁸ I tell you that he will avenge them quickly. Nevertheless, when the Son of Man comes, will he find faith on the earth?”

⁸Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?”

⁹He spoke also this parable to certain people who were convinced of their own righteousness, and who despised all others.

⁹Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:

¹⁰ “Two men went up into the temple to pray; one was a Pharisee, and the other was a tax collector.

¹⁰“Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas­fariziejus, o kitas­muitininkas.

¹¹ The Pharisee stood and prayed to himself like this: ‘God, I thank you, that I am not like the rest of men, extortioners, unrighteous, adulterers, or even like this tax collector.

¹¹Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės­plėšikai, sukčiai, svetimautojai­arba kaip šis va muitininkas.

¹² I fast twice a week. I give tithes of all that I get.’

¹²Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.

¹³ But the tax collector, standing far away, wouldn’t even lift up his eyes to heaven, but beat his breast, saying, ‘God, be merciful to me, a sinner!’

¹³O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’

¹⁴ I tell you, this man went down to his house justified rather than the other; for everyone who exalts himself will be humbled, but he who humbles himself will be exalted.”

¹⁴Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

¹⁵They were also bringing their babies to him, that he might touch them. But when the disciples saw it, they rebuked them.

¹⁵Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.

¹⁶Jesus summoned them, saying, “Allow the little children to come to me, and don’t hinder them, for the Kingdom of God belongs to such as these.

¹⁶Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.

¹⁷ Most certainly, I tell you, whoever doesn’t receive the Kingdom of God like a little child, he will in no way enter into it.”

¹⁷Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!”

¹⁸A certain ruler asked him, saying, “Good Teacher, what shall I do to inherit eternal life?”

¹⁸Vienas valdininkas Jį paklausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”

¹⁹Jesus asked him, “Why do you call me good? No one is good, except one—God.

¹⁹Jėzus jam atsakė: “Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.

²⁰ You know the commandments: ‘Don’t commit adultery,’ ‘Don’t murder,’ ‘Don’t steal,’ ‘Don’t give false testimony,’ ‘Honor your father and your mother.’” Exodus 20:12-16; Deuteronomy 5:16-20

²⁰Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.

²¹He said, “I have observed all these things from my youth up.”

²¹Tas atsakė: “Viso šito laikausi nuo savo jaunystės”.

²²When Jesus heard these things, he said to him, “You still lack one thing. Sell all that you have, and distribute it to the poor. You will have treasure in heaven. Come, follow me.”

²²Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: “Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!”

²³But when he heard these things, he became very sad, for he was very rich.

²³Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.

²⁴Jesus, seeing that he became very sad, said, “How hard it is for those who have riches to enter into the Kingdom of God!

²⁴Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: “Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!

²⁵ For it is easier for a camel to enter in through a needle’s eye, than for a rich man to enter into the Kingdom of God.”

²⁵Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!”

²⁶Those who heard it said, “Then who can be saved?”

²⁶Girdėjusieji tai paklausė: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”

²⁷But he said, “The things which are impossible with men are possible with God.”

²⁷Jis atsakė: “Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui”.

²⁸Peter said, “Look, we have left everything, and followed you.”

²⁸Tada Petras tarė: “Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave”.

²⁹He said to them, “Most certainly I tell you, there is no one who has left house, or wife, or brothers, or parents, or children, for the Kingdom of God’s sake,

²⁹Jėzus atsakė jiems: “Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės

³⁰ who will not receive many times more in this time, and in the world to come, eternal life.”

³⁰ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje­amžinojo gyvenimo”.

³¹He took the twelve aside, and said to them, “Behold, we are going up to Jerusalem, and all the things that are written through the prophets concerning the Son of Man will be completed.

³¹Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: “Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.

³² For he will be delivered up to the Gentiles, will be mocked, treated shamefully, and spit on.

³²Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.

³³ They will scourge and kill him. On the third day, he will rise again.”

³³Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels”.

³⁴They understood none of these things. This saying was hidden from them, and they didn’t understand the things that were said.

³⁴Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.

³⁵It happened, as he came near Jericho, a certain blind man sat by the road, begging.

³⁵Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.

³⁶Hearing a multitude going by, he asked what this meant.

³⁶Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.

³⁷They told him that Jesus of Nazareth was passing by.

³⁷Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.

³⁸He cried out, “Jesus, you son of David, have mercy on me!”

³⁸Tada jis ėmė šaukti: “Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

³⁹Those who led the way rebuked him, that he should be quiet; but he cried out all the more, “You son of David, have mercy on me!”

³⁹Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

⁴⁰Standing still, Jesus commanded him to be brought to him. When he had come near, he asked him,

⁴⁰Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:

⁴¹ “What do you want me to do?” He said, “Lord, that I may see again.”

⁴¹“Ko nori, kad tau padaryčiau?”

⁴²Jesus said to him, “Receive your sight. Your faith has healed you.”

⁴²Šis atsakė: “Viešpatie, kad praregėčiau!” Jėzus tarė: “Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave”.

⁴³Immediately he received his sight, and followed him, glorifying God. All the people, when they saw it, praised God.

⁴³Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.