¹Hear my teaching, my people. Turn your ears to the words of my mouth.

¹Klausykis mano tauta mano įstatymo. Išgirsk savo ausimis mano burnos žodžius!

²I will open my mouth in a parable. I will utter dark sayings of old,

²Atversiu burną palyginimais, atskleisiu senovės laikų paslaptis.

³Which we have heard and known, and our fathers have told us.

³Ką girdėjome ir sužinojome, ką mūsų tėvai pasakojo mums,

⁴We will not hide them from their children, telling to the generation to come the praises of Yahweh, his strength, and his wondrous works that he has done.

⁴neslėpsime nuo jų vaikų, pasakosime būsimai kartai apie Viešpaties šlovę, Jo galybę ir stebuklus, kuriuos Jis padarė.

⁵For he established a testimony in Jacob, and appointed a teaching in Israel, which he commanded our fathers, that they should make them known to their children;

⁵Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams,

⁶that the generation to come might know, even the children who should be born; who should arise and tell their children,

⁶kad ir būsimoji karta­ateityje gimsiantieji vaikai­žinotų ir skelbtų savo vaikams,

⁷that they might set their hope in God, and not forget the works of God, but keep his commandments,

⁷kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų,

⁸and might not be as their fathers, a stubborn and rebellious generation, a generation that didn’t make their hearts loyal, whose spirit was not steadfast with God.

⁸kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

⁹The children of Ephraim, being armed and carrying bows, turned back in the day of battle.

⁹Efraimai, ginkluoti lankais, pabėgo iš mūšio kautynių dieną.

¹⁰They didn’t keep God’s covenant, and refused to walk in his law.

¹⁰Dievo sandoros jie nesilaikė ir įstatymų nepaisė.

¹¹They forgot his doings, his wondrous works that he had shown them.

¹¹Užmiršo Jo darbus bei padarytus stebuklus.

¹²He did marvelous things in the sight of their fathers, in the land of Egypt, in the field of Zoan.

¹²Jų tėvams matant, Jis darė nuostabių dalykų Egipto šalyje, Coano laukuose.

¹³He split the sea, and caused them to pass through. He made the waters stand as a heap.

¹³Jis perskyrė jūrą ir pervedė juos, vandenys stovėjo kaip siena.

¹⁴In the daytime he also led them with a cloud, and all night with a light of fire.

¹⁴Jis vedė juos dieną debesimi, o naktį­ugnies šviesa.

¹⁵He split rocks in the wilderness, and gave them drink abundantly as out of the depths.

¹⁵Jis perskėlė dykumos uolą ir pagirdė juos kaip iš gelmių.

¹⁶He brought streams also out of the rock, and caused waters to run down like rivers.

¹⁶Iš uolos veržėsi srovės ir vanduo lyg upės tekėjo.

¹⁷Yet they still went on to sin against him, to rebel against the Most High in the desert.

¹⁷Tačiau jie dar daugiau prieš Jį nusidėjo, maištavo prieš Aukščiausiąjį dykumoje.

¹⁸They tempted God in their heart by asking food according to their desire.

¹⁸Jie gundė Dievą savo širdyse, reikalaudami maisto, kurio užsigeidė.

¹⁹Yes, they spoke against God. They said, “Can God prepare a table in the wilderness?

¹⁹Jie kalbėjo prieš Dievą ir sakė: “Argi gali Dievas paruošti mums stalą dykumoje?

²⁰Behold, he struck the rock, so that waters gushed out, and streams overflowed. Can he give bread also? Will he provide flesh for his people?”

²⁰Štai Jis smogė į uolą, iš jos ištekėjo vandenys ir pasipylė upeliai. Bet argi Jis gali duoti duonos ir mėsos savo tautai?”

²¹Therefore Yahweh heard, and was angry. A fire was kindled against Jacob, anger also went up against Israel,

²¹Išgirdęs tai, Viešpats supyko, ugnis užsidegė prieš Jokūbą, rūstybė kilo prieš Izraelį,

²²because they didn’t believe in God, and didn’t trust in his salvation.

²²nes jie netikėjo Dievu ir nepasitikėjo Jo išgelbėjimu.

²³Yet he commanded the skies above, and opened the doors of heaven.

²³Tačiau Jis debesims įsakė iš aukštybių, dangaus vartus atidarė.

²⁴He rained down manna on them to eat, and gave them food from the sky.

²⁴Iš dangaus Jis pabėrė maną­maistą jiems valgyti.

²⁵Man ate the bread of angels. He sent them food to the full.

²⁵Žmonės valgė angelų duoną; turėjo pakankamai maisto.

²⁶He caused the east wind to blow in the sky. By his power he guided the south wind.

²⁶Jis padangėje sukėlė rytų ir pietų vėją savo galia

²⁷He rained also flesh on them as the dust; winged birds as the sand of the seas.

²⁷ir leido lyti ant jų mėsa kaip dulkėmis ir sparnuotais paukščiais kaip jūros smiltimis.

²⁸He let them fall in the midst of their camp, around their habitations.

²⁸Jie krito į jų stovyklą ties palapinėmis.

²⁹So they ate, and were well filled. He gave them their own desire.

²⁹Jie valgė, ir visi pasisotino: patenkino Dievas jų norus.

³⁰They didn’t turn from their cravings. Their food was yet in their mouths,

³⁰Bet jie dar nebuvo palikę savo geismų, dar valgis tebebuvo burnoje,

³¹when the anger of God went up against them, killed some of their fattest, and struck down the young men of Israel.

³¹kai Dievo rūstybė užgriuvo juos. Jis išžudė jų riebiausius ir Izraelio rinktinius sunaikino.

³²For all this they still sinned, and didn’t believe in his wondrous works.

³²Nepaisant viso to, jie ir toliau nuodėmiavo, netikėdami Dievo stebuklais.

³³Therefore he consumed their days in vanity, and their years in terror.

³³Jie leido dienas tuštybėje, savo metus­baimėje.

³⁴When he killed them, then they inquired after him. They returned and sought God earnestly.

³⁴Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.

³⁵They remembered that God was their rock, the Most High God, their redeemer.

³⁵Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.

³⁶But they flattered him with their mouth, and lied to him with their tongue.

³⁶Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,

³⁷For their heart was not right with him, neither were they faithful in his covenant.

³⁷jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.

³⁸But he, being merciful, forgave iniquity, and didn’t destroy them. Yes, many times he turned his anger away, and didn’t stir up all his wrath.

³⁸Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.

³⁹He remembered that they were but flesh, a wind that passes away, and doesn’t come again.

³⁹Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.

⁴⁰How often they rebelled against him in the wilderness, and grieved him in the desert!

⁴⁰Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!

⁴¹They turned again and tempted God, and provoked the Holy One of Israel.

⁴¹Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.

⁴²They didn’t remember his hand, nor the day when he redeemed them from the adversary;

⁴²Jie neprisimindavo Jo rankos ir tos dienos, kai Jis išvadavo juos iš priešo,

⁴³how he set his signs in Egypt, his wonders in the field of Zoan,

⁴³kai darė Egipte ženklus ir stebuklus Coano laukuose.

⁴⁴he turned their rivers into blood, and their streams, so that they could not drink.

⁴⁴Jis pavertė krauju upelius ir upes, kad jie negalėtų gerti iš jų.

⁴⁵He sent among them swarms of flies, which devoured them; and frogs, which destroyed them.

⁴⁵Jis siuntė muses, kurios kandžiojo juos, taip pat varles, kurios naikino juos.

⁴⁶He gave also their increase to the caterpillar, and their labor to the locust.

⁴⁶Jis užleido ant jų laukų derliaus žiogus ir skėrius.

⁴⁷He destroyed their vines with hail, their sycamore fig trees with frost.

⁴⁷Jis išdaužė ledais vynuogynus ir šilkmedžius sunaikino šalčiu.

⁴⁸He gave over their livestock also to the hail, and their flocks to hot thunderbolts.

⁴⁸Jų gyvuliai nuo ledų žuvo ir galvijus naikino žaibai.

⁴⁹He threw on them the fierceness of his anger, wrath, indignation, and trouble, and a band of angels of evil.

⁴⁹Jis siuntė jiems savo rūstybę, įtūžį, pyktį ir visus nelaimių nešėjus.

⁵⁰He made a path for his anger. He didn’t spare their soul from death, but gave their life over to the pestilence,

⁵⁰Jis padarė kelią savo rūstybei, nesaugojo jų nuo mirties, ant jų užleido marą.

⁵¹and struck all the firstborn in Egypt, the chief of their strength in the tents of Ham.

⁵¹Jis išžudė visus pirmagimius Egipte, pajėgumo pradžią Chamo palapinėse.

⁵²But he led forth his own people like sheep, and guided them in the wilderness like a flock.

⁵²Jis išvedė savo tautą kaip avis, kaip kaimenę dykuma vedė.

⁵³He led them safely, so that they weren’t afraid, but the sea overwhelmed their enemies.

⁵³Jis vedė juos saugiai, jie nieko nebijojo, jų priešus apdengė jūra.

⁵⁴He brought them to the border of his sanctuary, to this mountain, which his right hand had taken.

⁵⁴Jis atvedė juos į šventąją žemę, prie kalno, kurį Jo dešinė buvo įsigijusi.

⁵⁵He also drove out the nations before them, allotted them for an inheritance by line, and made the tribes of Israel to dwell in their tents.

⁵⁵Jis išvarė tautas, išdalijo jų žemę paveldėti ir Izraelio gimines apgyvendino jų palapinėse.

⁵⁶Yet they tempted and rebelled against the Most High God, and didn’t keep his testimonies;

⁵⁶Tačiau jie gundė Jį ir maištavo prieš Dievą, Aukščiausiojo įsakymų nesilaikė.

⁵⁷but turned back, and dealt treacherously like their fathers. They were turned aside like a deceitful bow.

⁵⁷Nusisuko ir buvo neištikimi kaip jų tėvai, nukrypo į šalį kaip sugadintas lankas.

⁵⁸For they provoked him to anger with their high places, and moved him to jealousy with their engraved images.

⁵⁸Aukštumomis jie kėlė Jo pyktį, drožtais atvaizdais sukėlė Jam pavydą.

⁵⁹When God heard this, he was angry, and greatly abhorred Israel;

⁵⁹Dievas, tai išgirdęs, supyko ir pasibjaurėjo Izraeliu.

⁶⁰So that he forsook the tent of Shiloh, the tent which he placed among men;

⁶⁰Jis paliko palapinę Šilojuje, kurią tarp žmonių buvo pasistatęs.

⁶¹and delivered his strength into captivity, his glory into the adversary’s hand.

⁶¹Savo jėgą Jis atidavė į nelaisvę, savo šlovę­į priešo rankas.

⁶²He also gave his people over to the sword, and was angry with his inheritance.

⁶²Savo tautą pavedė kardui ir pyko ant savo paveldėjimo.

⁶³Fire devoured their young men. Their virgins had no wedding song.

⁶³Jaunuolius ugnis prarijo, mergaitės liko netekėjusios.

⁶⁴Their priests fell by the sword, and their widows couldn’t weep.

⁶⁴Kunigai krito nuo kardo, o našlės negalėjo jų apraudoti.

⁶⁵Then the Lord awakened as one out of sleep, like a mighty man who shouts by reason of wine.

⁶⁵Tada Viešpats pabudo tarsi žmogus iš miego, tarsi karžygys, šūkaudamas nuo vyno,

⁶⁶He struck his adversaries backward. He put them to a perpetual reproach.

⁶⁶Jis privertė priešus bėgti, amžiną gėdą jiems padarė.

⁶⁷Moreover he rejected the tent of Joseph, and didn’t choose the tribe of Ephraim,

⁶⁷Jis atsisakė Juozapo palapinės ir Efraimo giminės neišsirinko.

⁶⁸But chose the tribe of Judah, Mount Zion which he loved.

⁶⁸Išsirinko Jis Judo giminę, Siono kalną pamėgo.

⁶⁹He built his sanctuary like the heights, like the earth which he has established forever.

⁶⁹Čia Jis pastatė savo šventyklą, aukštą kaip dangų, tvirtą lyg žemę, amžiams sutvertą.

⁷⁰He also chose David his servant, and took him from the sheepfolds;

⁷⁰Savo tarną Dovydą Jis išsirinko, paėmęs jį nuo avių gardų.

⁷¹from following the ewes that have their young, he brought him to be the shepherd of Jacob, his people, and Israel, his inheritance.

⁷¹Pašaukė jį nuo žindančių avių ganyti Jokūbą ir Izraelį, Jo paveldėjimą.

⁷²So he was their shepherd according to the integrity of his heart, and guided them by the skillfulness of his hands.

⁷²Jis ganė juos nuoširdžiai, rūpestinga ranka juos vedė.