World English Bible

Lithuanian

Romans

11

1I ask then, did God reject his people? May it never be! For I also am an Israelite, a descendant of Abraham, of the tribe of Benjamin.
1Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.
2God didn’t reject his people, which he foreknew. Or don’t you know what the Scripture says about Elijah? How he pleads with God against Israel:
2Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką sako Raštas apie Eliją, kai šis skundžiasi Izraeliu:
3“Lord, they have killed your prophets, they have broken down your altars; and I am left alone, and they seek my life.”
3“Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas belikau, ir jie tyko mano gyvybės”.
4But how does God answer him? “I have reserved for myself seven thousand men, who have not bowed the knee to Baal.”
4O kaip skamba Dievo atsakymas? “Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį”.
5Even so then at this present time also there is a remnant according to the election of grace.
5Ir dabartiniu metu yra malonės išrinktas likutis.
6And if by grace, then it is no longer of works; otherwise grace is no longer grace. But if it is of works, it is no longer grace; otherwise work is no longer work.
6Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.
7What then? That which Israel seeks for, that he didn’t obtain, but the chosen ones obtained it, and the rest were hardened.
7Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti,
8According as it is written, “God gave them a spirit of stupor, eyes that they should not see, and ears that they should not hear, to this very day.”
8kaip parašyta: “Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos”.
9David says, “Let their table be made a snare, and a trap, a stumbling block, and a retribution to them.
9Ir Dovydas sako: “Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu.
10Let their eyes be darkened, that they may not see. Bow down their back always.”
10Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą”.
11I ask then, did they stumble that they might fall? May it never be! But by their fall salvation has come to the Gentiles, to provoke them to jealousy.
11Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos paimtų pavydas.
12Now if their fall is the riches of the world, and their loss the riches of the Gentiles; how much more their fullness?
12Bet jeigu jų suklupimas yra pasauliui praturtinimas ir jų sumažėjimas­pagonims praturtinimas, tai ką duos jų visuma?
13For I speak to you who are Gentiles. Since then as I am an apostle to Gentiles, I glorify my ministry;
13Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą:
14if by any means I may provoke to jealousy those who are my flesh, and may save some of them.
14gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.
15For if the rejection of them is the reconciling of the world, what would their acceptance be, but life from the dead?
15Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių?
16If the first fruit is holy, so is the lump. If the root is holy, so are the branches.
16Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.
17But if some of the branches were broken off, and you, being a wild olive, were grafted in among them, and became partaker with them of the root and of the richness of the olive tree;
17Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu­laukinis alyvmedis­esi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku,
18don’t boast over the branches. But if you boast, it is not you who support the root, but the root supports you.
18tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.
19You will say then, “Branches were broken off, that I might be grafted in.”
19Gal pasakysi: “Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?”
20True; by their unbelief they were broken off, and you stand by your faith. Don’t be conceited, but fear;
20Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!
21for if God didn’t spare the natural branches, neither will he spare you.
21Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.
22See then the goodness and severity of God. Toward those who fell, severity; but toward you, goodness, if you continue in his goodness; otherwise you also will be cut off.
22Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems­griežtumas, o tau­gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip­ir tu būsi iškirstas!
23They also, if they don’t continue in their unbelief, will be grafted in, for God is able to graft them in again.
23Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti.
24For if you were cut out of that which is by nature a wild olive tree, and were grafted contrary to nature into a good olive tree, how much more will these, which are the natural branches, be grafted into their own olive tree?
24Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie­ tikrosios šakos­bus priskiepyti savajame alyvmedyje.
25For I don’t desire you to be ignorant, brothers, of this mystery, so that you won’t be wise in your own conceits, that a partial hardening has happened to Israel, until the fullness of the Gentiles has come in,
25Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties,­kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,
26and so all Israel will be saved. Even as it is written, “There will come out of Zion the Deliverer, and he will turn away ungodliness from Jacob.
26o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: “Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.
27This is my covenant to them, when I will take away their sins.”
27Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes”.
28Concerning the Good News, they are enemies for your sake. But concerning the election, they are beloved for the fathers’ sake.
28Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų.
29For the gifts and the calling of God are irrevocable.
29Juk Dievo dovanos ir pašaukimas­neatšaukiami.
30For as you in time past were disobedient to God, but now have obtained mercy by their disobedience,
30Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą,
31even so these also have now been disobedient, that by the mercy shown to you they may also obtain mercy.
31taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.
32For God has shut up all to disobedience, that he might have mercy on all.
32Dievas juos visus uždarė netikėjime, kad visų pasigailėtų.
33Oh the depth of the riches both of the wisdom and the knowledge of God! How unsearchable are his judgments, and his ways past tracing out!
33O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!
34“For who has known the mind of the Lord? Or who has been his counselor?”
34“Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?”
35“Or who has first given to him, and it will be repaid to him again?”
35“Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?”
36For of him, and through him, and to him, are all things. To him be the glory for ever! Amen.
36Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.