1何細亞作以色列王猶大王亞哈斯在位第十二年,以拉的兒子何細亞在撒瑪利亞登基,統治以色列九年。
1Yô cablaju chihab roquic chokß xreyeb laj Judá laj Acaz nak laj Oseas li ralal laj Ela qui-oc chokß xreyeb laj Israel. Belêb chihab quicuan chokß rey aran Samaria.
2他行耶和華看為惡的事,只是不像他以前的以色列諸王。
2Laj Oseas quixbânu li incßaß us chiru li Kâcuaß. Abanan incßaß quinumta lix mâusilal joß xmâusilaleb lix reyeb laj Israel li queßcuan xbên cua.
3亞述王撒縵以色上來攻擊他,他就臣服於他,並且向他進貢。
3Laj Salmanasar lix reyeb laj Asiria quipletic riqßuin laj Oseas ut quirêchani li plêt. Joßcan nak laj Oseas quicßanjelac chiru ut quixtoj rix lix naßajeb.
4後來,亞述王發覺何細亞陰謀反叛:他曾派使者去見埃及王梭,並且不再向亞述王獻上貢物,像過去每年一樣。亞述王就拿住他,把他囚在牢裡。
4Saß jun li cutan laj Salmanasar lix reyeb laj Asiria quixqßue retal nak laj Oseas yô chixbalakßinquil xban nak naxtaklaheb lix takl riqßuin laj So lix reyeb laj Egipto ut incßaß chic naxtakla lix toj rajlal chihab joß naxbânu. Joßcan nak lix reyeb laj Asiria quixtakla xchapbal laj Oseas ut quixqßue saß tzßalam.
5亞述王攻陷撒瑪利亞的原因亞述王上來攻擊以色列全國各地,並且到撒瑪利亞來,圍城三年。
5Chirix aßan lix reyeb laj Asiria qui-oc chi pletic riqßuineb laj Israel. Oxib chihab quipletic riqßuineb li cuanqueb Samaria.
6何細亞在位第九年,亞述王佔領了撒瑪利亞,把以色列人擄到亞述去,徙置他們在哈臘,在哈博河和歌散河一帶,以及在瑪代人的各城。
6Yô chic xbele chihab roquic laj Oseas chokß xreyeb laj Israel nak lix reyeb laj Asiria quirêchani li tenamit Samaria ut quixcßameb chi prêxil laj Israel aran Asiria. Cuan li quixcanabeb saß li naßajej Halah. Cuan li quixcanabeb saß li naßajej Habor li cuan nachß riqßuin li nimaß Gozán. Ut cuan ajcuiß li quixcanabeb saß eb li tenamit li cuanqueb saß xcuênt li tenamit Medo.
7這是因為以色列人得罪了那曾帶領他們從埃及王法老的手下離開埃及的耶和華他們的 神,去敬畏別的神。
7Queßxcßul chi joßcan eb laj Israel xban nak queßmâcob chiru li Kâcuaß Dios li qui-isin chak reheb rubel xcuanquil laj faraón aran Egipto. Ut queßxlokßoniheb li jalanil dios.
8他們隨從耶和華從以色列人面前驅逐的外族人的風俗,以及以色列諸王奉行的風俗。
8Eb laj Israel queßxbânu li incßaß us joß queßxbânu li jalaneb xtenamit li queßisîc xban li Dios saß li naßajej li queßoc cuiß. Ut queßxbânu ajcuiß li incßaß us li queßcßameß cuiß xbeheb xbaneb li rey li queßcuan aran Israel.
9以色列人也說了褻瀆的話,頂撞耶和華他們的 神,並且在他們所有的城市,從哨站到設防城,為他們自己建築邱壇。
9Eb laj Israel queßxbânu chi mukmu li incßaß quicuulac chiru li Kâcuaß lix Dioseb. Queßxyîb li naßajej re xlokßoninquileb li yîbanbil Dios saß chixjunileb li tenamit. Ut queßxyîb ajcuiß saß eb li cocß cab najt xteram li nequeßcuan cuiß li nequeßiloc re li tenamit, joß eb ajcuiß li tenamit li cauresinbileb re xcolbaleb rib.
10又在各高山頂上和每一棵青翠的樹下豎立神柱和亞舍拉。
10Ut queßxyîb lix jalam ûch lix Asera lix dioseb ut queßxqßue saß eb li tzûl ut queßxqßue ajcuiß rubeleb li cheß li nînk xmuheb. Ut queßxxakab ajcuiß li okech yîbanbil riqßuin pec re xlokßoninquil lix dioseb.
11他們在各邱壇上獻祭和焚香,好像耶和華從他們的面前擄去的外族人一樣,又行惡事,使耶和華發怒。
11Ut queßxcßat li pom saß eb li naßajej li najt xteram li queßxyîb re xlokßoninquil li yîbanbil dios joß queßxbânu li tenamit li queßisîc saß li naßajej aßan xban li Kâcuaß Dios. Riqßuin li mâusilal queßxbânu, queßxchikß xjoskßil li Dios.
12他們又服事雕刻的偶像,耶和華曾警告他們不可以行這事。
12Eb aßan queßxlokßoni li jalanil dios usta li Kâcuaß Dios quixye nak incßaß teßxlokßoni.
13耶和華曾藉著他的眾先知和先見警告以色列人和猶大人說:“從你們的惡道上轉回吧!謹守我的吩咐和我的律例,就是我曾吩咐你們的祖先,和藉著我的僕人眾先知傳遞給你們的一切律法。”
13Li Kâcuaß quixtaklaheb lix profeta ut eb lix takl riqßuineb laj Israel ut riqßuineb laj Judá. Queßxye chi joßcaßin: —Canabomak xbânunquil li mâusilal. Chebânuhak ban li cßaßru naxye li chakßrab li quixqßue li Dios reheb lê xeßtônil yucuaß. Chebânuhak chixjunil li cßaßru xextaklâc cuiß, chanqueb li profetas laj cßanjel chiru li Kâcuaß.
14可是他們不聽從,反而硬著自己的頸項,好像他們的祖先,不信服耶和華他們的 神;
14Abanan eb aßan incßaß queßabin. Queßxcacuubresi ban lix chßôleb joß queßxbânu lix xeßtônil xyucuaßeb. Incßaß queßxcßojob xchßôl riqßuin li Dios.
15厭棄他的律例和他與他們的祖先訂立的約,以及他對他們的警戒;卻信從虛無的神,自己成為虛妄,跟從他們周圍的外族人,耶和華曾吩咐他們不可跟從他們的行為。
15Queßxtzßektâna ban li chakßrab li quixqßue li Dios ut queßxtzßektâna ajcuiß li contrato li quixbânu li Dios riqßuineb lix xeßtônil xyucuaßeb. Queßxkßet li râtin li Dios ut queßxlokßoniheb li yîbanbil dios li mâcßaß na-oc cuiß. Joßcan nak eb aßan queßcana chi mâcßaß nequeßoc cuiß xban nak queßxbânu joß nequeßxbânu li jalan tenamit li cuanqueb chi nachß riqßuineb, usta li Dios quixye nak incßaß teßxbânu.
16他們丟棄耶和華他們 神的一切吩咐,為自己做了兩個牛犢的鑄像,又做亞舍拉,並且敬拜天上的萬象和服事巴力;
16Queßxtzßektâna chixjunil li chakßrab li quiqßueheß reheb xban li Kâcuaß lix Dioseb. Ut queßxyîb riqßuin li chßîchß cuib xjalam ûch li cuacax ut queßxlokßoni. Queßxyîb lix jalam ûch lix Asera lix dioseb. Ut queßxlokßoni ajcuiß laj Baal ut eb li chahim, li sakße ut li po.
17他們又把兒女用火燒為祭,並且占卜,行法術,出賣自己去行耶和華看為惡的事,使他發怒。
17Queßxcßat li ralal xcßajoleb chokß xmayejeb chiru li yîbanbil dios. Queßcôeb chi patzßoc riqßuineb laj kße ut riqßuineb laj tûl. Ut junes li mâusilal queßxqßue xchßôl chixbânunquil. Joßcan nak queßxchikß xjoskßil li Dios.
18於是耶和華向以色列人大大發怒,把他們從自己面前趕走,只剩下猶大一個支派。
18Cßajoß nak quichal xjoskßil li Dios saß xbêneb laj Israel xban li mâusilal queßxbânu. Joßcan nak quirisiheb saß lix naßajeb. Caßaj chic eb li ralal xcßajol laj Judá queßcana saß li naßajej aßan.
19連猶大人也不持守耶和華他們的 神的吩咐,隨從以色列人所行的習俗。
19Abanan chi moco eb li ralal xcßajol laj Judá queßxbânu li cßaßru naxye saß li chakßrab li quiqßueheß reheb xban li Kâcuaß lix Dioseb. Queßxqßue ban xcuanquil li chakßrab li quiqßueheß xbaneb li ralal xcßajol laj Israel.
20耶和華就厭棄以色列人的後裔,使他們受苦,把他們交在搶掠他們的人的手中,直到把他們從自己的面前完全丟棄。
20Joßcan nak li Kâcuaß quixtzßektânaheb chixjunileb laj Israel. Quixtakla li raylal saß xbêneb ut quixcanabeb saß rukßeb li xicß nequeßiloc reheb toj retal nak queßisîc saß lix naßajeb.
21因為他自從使以色列從大衛家分裂出來後,他們就立了尼八的兒子耶羅波安作王,耶羅波安卻引誘以色列人不去跟從耶和華,又使他們犯了大罪。
21Nak li Kâcuaß quirisiheb li ralal xcßajol laj Israel saß xyânkeb li ralal xcßajol laj David, eb laj Israel queßxxakab laj Jeroboam li ralal laj Nabat chokß xreyeb. Ut laj Jeroboam, aßan li quiqßuehoc reheb laj Israel chixtzßektânanquil li Kâcuaß ut kßaxal nimla mâc queßxbânu.
22以色列人就隨從耶羅波安所犯的一切罪惡,總不轉離;
22Eb li ralal xcßajol laj Israel queßxbânu li mâusilal li quixbânu li rey Jeroboam ut incßaß queßxcanab mâcobc chiru li Dios,
23以致最後耶和華把以色列人從自己的面前趕走,就像他藉著自己的僕人眾先知所說的。於是以色列人被擄離開自己的國土,往亞述去,直到今日。
23toj retal nak li Dios quixcanabeb re nak teßchapekß xbaneb jalan tenamit joß quiyeheß reheb xbaneb lix profeta li Dios. Joßcan nak queßchapeß ut queßcßameß Asiria. Ut aran cuanqueb toj chalen anakcuan.
24亞述安置外族於撒瑪利亞亞述王從巴比倫、古他、亞瓦、哈馬和西法瓦音帶人來,安置在撒瑪利亞的城市,代替以色列人。他們就得了撒瑪利亞作產業,住在它的城市中。
24Lix reyeb laj Asiria quixcßameb laj Babilonia aran Israel. Quixcßameb laj Cuta, eb laj Ava ut eb laj Hamat, joß eb ajcuiß laj Sefarvaim. Quixqßueheb chi cuânc saß eb li tenamit li cuanqueb saß xcuênt Samaria saß lix naßajeb laj Israel.
25他們開始在那裡居住的時候,並不敬畏耶和華,所以耶和華派獅子到他們中間,咬死他們好些人。
25Nak queßxtiquib cuânc aran eb li cristian incßaß queßxlokßoni li Kâcuaß. Joßcan nak li Kâcuaß quixtaklaheb li cakcoj chixcamsinquileb.
26有人告訴亞述王說:“你所擄去,安置在撒瑪利亞各城市的眾民族不知道當地的神的規矩,所以他派獅子到他們中間。看哪,獅子咬死他們,因為他們不知道當地的神的規矩。”
26Quiyeheß re lix reyeb laj Asiria: —Eb li cristian li xataklaheb chi cuânc Samaria incßaß nequeßxnau xlokßoninquil li Dios li queßxlokßoniheb laj Israel li queßcuan Samaria. Xban nak incßaß yôqueb chixbânunquil li naraj li Kâcuaß lix Dioseb, joßcan nak quixtaklaheb li cakcoj chixcamsinquileb.—
27於是亞述王下令:“我從那裡擄來的祭司中,要叫一個回到那裡去。他要去住在那裡,教導他們當地的神的規矩。”
27Ut lix reyeb laj Asiria quixye: —Sicßomak chak junak aj tij li xecßam chak Samaria. Li jun aßan tâxic cuißchic Samaria. Tâcuânk aran ut tixcßut chiruheb chanru xlokßoninquil li Kâcuaß lix Dioseb laj Israel, chan.
28於是從撒瑪利亞被擄來的祭司中,有一個回去,住在伯特利,教導他們怎樣敬畏耶和華。
28Joßcan nak queßxtakla jun reheb laj tij li qui-isîc Samaria chi cuânc Bet-el re tixcßut chiruheb li tenamit chanru nak teßxlokßoni li Kâcuaß.
29但各族的人仍然製造自己的神像,安放在撒瑪利亞人所造各邱壇的廟中;各族人在他們所居住的城市都這樣作。
29Abanan li junjûnk chi tenamit queßxyîb lix dioseb ut queßxqßue saß eb li cab li queßxyîb laj Israel saß eb li naßajej li najt xteram aran Samaria.
30巴比倫人做了疏割.比訥像,古他人做了匿甲像,哈馬人做了亞示瑪像,
30Eb li queßchal Babilonia queßxyîb xjalam ûch laj Sucot-benot. Eb li queßchal Cuta queßxyîb xjalam ûch laj Nergal. Ut eb li queßchal Hamat queßxyîb xjalam ûch laj Asima.
31亞瓦人做了匿哈和他珥他像,西法瓦音人用火焚燒自己的兒女,獻給西法瓦音的神亞得米勒和亞拿米勒。
31Eb laj aveo queßxyîb xjalam ûch laj Nibhaz ut laj Tartac. Ut eb li queßchal Sefarvaim queßxcßat li ralal xcßajoleb chokß xmayejeb re xlokßoninquil laj Adramelec ut laj Anamelec li cuib chi xdioseb laj Sefarvaim.
32他們也懼怕耶和華,所以從他們中間選立邱壇的祭司,替他們在邱壇的廟裡獻祭。
32Queßxlokßoni li Kâcuaß, abanan moco anchaleb ta xchßôl. Queßxxakab yalak ani chi cßanjelac chokß aj tij saß eb li naßajej li najt xteram li queßxlokßoni cuiß lix dioseb.
33他們既懼怕耶和華,又服事他們的神;從哪個民族擄來的,就按照哪個民族的習俗服事他們的神。
33Yôqueb chixqßuebal xlokßal li Kâcuaß, abanan yôqueb ajcuiß chixqßuebal xlokßal lix dioseb joß cßaynakeb chixbânunquil saß eb li tenamit li queßchal cuiß chak.
34直到今日,他們仍是按照他們初時的習俗去行;他們不敬畏耶和華,行事不按他們的規例和典章,也不按耶和華曾吩咐雅各的子孫的律法和誡命;後來,耶和華給雅各起名為以色列。
34Toj chalen anakcuan nequeßxbânu joß queßxbânu chak najter. Incßaß nequeßxlokßoni li Kâcuaß chi moco nequeßxbânu li chakßrab ut li xtaklanquil, chi moco nequeßxbânu li cßaßru quixye li Kâcuaß reheb li ralal xcßajol laj Jacob, li quixqßue “aj Israel” chokß xcßabaß.
35耶和華曾經和他們立約,又吩咐他們說:“你們不可崇敬別的神,不可跪拜他們,不可服事他們,也不可向他們獻祭。
35Nak li Kâcuaß quixbânu li contrato riqßuineb laj Israel quixchakßrabiheb ut quixye reheb: —Mêlokßoni li jalanil dios, chi moco têcuikßib êrib chiruheb. Incßaß texcßanjelak chiruheb chi moco texmayejak chiruheb.
36但那曾用大能和伸出的膀臂把你們從埃及地領出來的耶和華,你們應當敬畏他,跪拜他和向他獻祭。
36Lâin li Kâcuaß. Lâin quin-isin chak êre saß li naßajej Egipto riqßuin xnimal incuanquil ut riqßuin sachba chßôlej. Caßaj cuiß lâin têxucua cuu. Tinêlokßoni ut texmayejak chicuu.
37他寫給你們的律例、典章、律法和誡命,你們要永遠謹守遵行,不要崇敬別的神。
37Junelic têbânu li cßaßru xinye êre. Têbânu li chakßrab xinqßue êre. Têbânu chixjunil li nacuaj joß tzßîbanbil retalil. Ut mêlokßoni li jalanil dios.
38他和你們所立的約你們不可忘記,不要崇敬別的神。
38Misach saß êchßôl li contrato li xinbânu êriqßuin. Ut mêlokßoni li jalanil dios.
39但要敬畏耶和華你們的 神,他必救你們脫離所有仇敵的手。”
39Chexucua ban cuu lâin li Kâcuaß, lê Dios. Lâin li Kâcuaß tincolok êre saß rukßeb li xicß nequeßiloc êre, chan li Dios.
40可是他們沒有聽從,仍然照著他們起初的習俗去行。
40Abanan eb li tenamit aßan incßaß queßxbânu joß quixye li Kâcuaß. Toj yôqueb ajcuiß chixbânunquil lix najter naßlebeb.Yôqueb chixlokßoninquil li Kâcuaß, abanan moco anchaleb ta xchßôl xban nak toj yôqueb chixlokßoninquileb li yîbanbil dios. Ut toj chalen anakcuan eb li ralal xcßajol nequeßxbânu joß queßxbânu lix xeßtônil xyucuaßeb.
41這樣,這些民族一方面敬畏耶和華;另一方面又繼續服事他們的偶像。他們的子子孫孫繼續照著他們的祖先所行的去行,直到今日。
41Yôqueb chixlokßoninquil li Kâcuaß, abanan moco anchaleb ta xchßôl xban nak toj yôqueb chixlokßoninquileb li yîbanbil dios. Ut toj chalen anakcuan eb li ralal xcßajol nequeßxbânu joß queßxbânu lix xeßtônil xyucuaßeb.