1My soul is weary of my life; I will give free course to my complaint; I will speak in the bitterness of my soul.
1“Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.
2I will say unto God, Do not condemn me; Show me wherefore thou contendest with me.
2Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.
3Is it good unto thee that thou shouldest oppress, That thou shouldest despise the work of thy hands, And shine upon the counsel of the wicked?
3Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?
4Hast thou eyes of flesh? Or seest thou as man seeth?
4Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?
5Are thy days as the days of man, Or thy years as man's days,
5Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,
6That thou inquirest after mine iniquity, And searchest after my sin,
6kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,
7Although thou knowest that I am not wicked, And there is none that can deliver out of thy hand?
7nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.
8Thy hands have framed me and fashioned me Together round about; yet thou dost destroy me.
8Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.
9Remember, I beseech thee, that thou hast fashioned me as clay; And wilt thou bring me into dust again?
9Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.
10Hast thou not poured me out as milk, And curdled me like cheese?
10Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.
11Thou hast clothed me with skin and flesh, And knit me together with bones and sinews.
11Tu apvilkai mane kūnu ir oda, kaulais ir gyslomis sutvirtinai mane.
12Thou hast granted me life and lovingkindness; And thy visitation hath preserved my spirit.
12Gyvybę ir palankumą man suteikei, Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.
13Yet these things thou didst hide in thy heart; I know that this is with thee:
13Visa tai paslėpei savo širdyje; žinau, kad tai yra su Tavimi.
14If I sin, then thou markest me, And thou wilt not acquit me from mine iniquity.
14Jeigu nusidedu, Tu pastebi tai ir mano kalčių neatleidi.
15If I be wicked, woe unto me; And if I be righteous, yet shall I not lift up my head; Being filled with ignominy, And looking upon mine affliction.
15Jei aš nedorėlis, vargas man! O jei aš ir teisus, negaliu pakelti galvos, nes esu pilnas gėdos. Pažiūrėk į mano vargą,
16And if [my head] exalt itself, thou huntest me as a lion; And again thou showest thyself marvellous upon me.
16nes jis didėja. Kaip liūtas mane medžioji ir pasirodai baisingas prieš mane.
17Thou renewest thy witnesses against me, And increasest thine indignation upon me: Changes and warfare are with me.
17Tu pastatai naujus liudytojus prieš mane ir daugini savo pasipiktinimą; permainos ir karai kyla prieš mane.
18Wherefore then hast thou brought me forth out of the womb? I had given up the ghost, and no eye had seen me.
18Kodėl leidai man gimti? O kad būčiau miręs ir niekas nebūtų manęs matęs.
19I should have been as though I had not been; I should have been carried from the womb to the grave.
19Aš būčiau tarsi nebuvęs ir iš įsčių būčiau nuneštas į kapą.
20Are not my days few? cease then, And let me alone, that I may take comfort a little,
20Mano gyvenimo dienų mažai; palik mane, kad nors kiek atsikvėpčiau,
21Before I go whence I shall not return, [Even] to the land of darkness and of the shadow of death;
21prieš išeidamas ten, iš kur negrįžta, į tamsos šalį ir mirties šešėlį.
22The land dark as midnight, [The land] of the shadow of death, without any order, And where the light is as midnight.
22Į gūdžios tamsos šalį, kur mirties šešėlis, kur nėra skirtumo tarp šviesos ir tamsos’ ”.