¹Then answered Zophar the Naamathite, and said,

¹Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

²Should not the multitude of words be answered? And should a man full of talk be justified?

²“Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

³Should thy boastings make men hold their peace? And when thou mockest, shall no man make thee ashamed?

³Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

⁴For thou sayest, My doctrine is pure, And I am clean in thine eyes.

⁴Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

⁵But oh that God would speak, And open his lips against thee,

⁵O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

⁶And that he would show thee the secrets of wisdom! For he is manifold in understanding. Know therefore that God exacteth of thee less than thine iniquity deserveth.

⁶Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

⁷Canst thou by searching find out God? Canst thou find out the Almighty unto perfection?

⁷Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

⁸It is high as heaven; what canst thou do? Deeper than Sheol; what canst thou know?

⁸Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?

⁹The measure thereof is longer than the earth, And broader than the sea.

⁹Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

¹⁰If he pass through, and shut up, And all unto judgment, then who can hinder him?

¹⁰Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

¹¹For he knoweth false men: He seeth iniquity also, even though he consider it not.

¹¹Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

¹²But vain man is void of understanding, Yea, man is born [as] a wild ass's colt.

¹²Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

¹³If thou set thy heart aright, And stretch out thy hands toward him;

¹³Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

¹⁴If iniquity be in thy hand, put it far away, And let not unrighteousness dwell in thy tents.

¹⁴jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,

¹⁵Surely then shalt thou lift up thy face without spot; Yea, thou shalt be stedfast, and shalt not fear:

¹⁵tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.

¹⁶For thou shalt forget thy misery; Thou shalt remember it as waters that are passed away,

¹⁶Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.

¹⁷And [thy] life shall be clearer than the noonday; Though there be darkness, it shall be as the morning.

¹⁷Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.

¹⁸And thou shalt be secure, because there is hope; Yea, thou shalt search [about thee], and shalt take thy rest in safety.

¹⁸Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.

¹⁹Also thou shalt lie down, and none shall make thee afraid; Yea, many shall make suit unto thee.

¹⁹Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.

²⁰But the eyes of the wicked shall fail, And they shall have no way to flee; And their hope shall be the giving up of the ghost.

²⁰Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.