¹Then Job answered and said,

¹Jobas atsakydamas tarė:

²Of a truth I know that it is so: But how can man be just with God?

²“Tikrai žinau, kad taip yra. Bet kaip žmogus gali būti teisus prieš Dievą?

³If he be pleased to contend with him, He cannot answer him one of a thousand.

³Jei jis ginčytųsi su Juo, negalėtų Jam atsakyti nė į vieną iš tūkstančio.

⁴[He is] wise in heart, and mighty in strength: Who hath hardened himself against him, and prospered?-

⁴Jis išmintingas širdyje ir galingas jėga. Kas, užsikietinęs prieš Jį, turėjo sėkmę?

⁵[Him] that removeth the mountains, and they know it not, When he overturneth them in his anger;

⁵Jis perkelia kalnus nepastebimai, rūstaudamas juos sunaikina.

⁶That shaketh the earth out of its place, And the pillars thereof tremble;

⁶Jis sudrebina žemę ir supurto jos stulpus.

⁷That commandeth the sun, and it riseth not, And sealeth up the stars;

⁷Jis įsako saulei, ir ji nepateka, ir žvaigždes užantspauduoja.

⁸That alone stretcheth out the heavens, And treadeth upon the waves of the sea;

⁸Jis vienas ištiesė dangus ir žingsniuoja jūros bangomis.

⁹That maketh the Bear, Orion, and the Pleiades, And the chambers of the south;

⁹Jis padarė Grįžulo ratus, Orioną ir Sietyną bei Pietų skliauto žvaigždynus.

¹⁰That doeth great things past finding out, Yea, marvellous things without number.

¹⁰Jis padaro didelių, mums nesuvokiamų dalykų ir nesuskaičiuojamų stebuklų.

¹¹Lo, he goeth by me, and I see him not: He passeth on also, but I perceive him not.

¹¹Štai Jis praeina pro mane, bet aš Jo nepastebiu; Jis eina tolyn, o aš Jo nematau.

¹²Behold, he seizeth [the prey], who can hinder him? Who will say unto him, What doest thou?

¹²Jei Jis atims, kas sutrukdys Jam ir paklaus: ‘Ką Tu darai?’

¹³God will not withdraw his anger; The helpers of Rahab do stoop under him.

¹³Jei Dievas nesulaikys savo rūstybės, išdidūs padėjėjai nusilenks prieš Jį.

¹⁴How much less shall I answer him, And choose out my words [to reason] with him?

¹⁴Kaip tad aš galėčiau Jam pasiteisinti ir parinkti tinkamus žodžius?

¹⁵Whom, though I were righteous, yet would I not answer; I would make supplication to my judge.

¹⁵Jei aš ir būčiau teisus, negalėčiau atsakyti Jam, bet turėčiau maldauti savo Teisėją.

¹⁶If I had called, and he had answered me, Yet would I not believe that he hearkened unto my voice.

¹⁶Jei aš šaukčiausi ir Jis atsakytų man, nepatikėčiau, kad Jis manęs klauso.

¹⁷For he breaketh me with a tempest, And multiplieth my wounds without cause.

¹⁷Jis viesulu palaužia mane ir daugina mano žaizdas be priežasties;

¹⁸He will not suffer me to take my breath, But filleth me with bitterness.

¹⁸Jis neleidžia man atsikvėpti, bet pripildo mane kartybių.

¹⁹If [we speak] of strength, lo, [he is] mighty! And if of justice, Who, [saith he], will summon me?

¹⁹Jei kalbėčiau apie jėgą, Jis stiprus! O jei apie teismą, kas paskirs man laiką bylinėtis?

²⁰Though I be righteous, mine own mouth shall condemn me: Though I be perfect, it shall prove me perverse.

²⁰Jei teisinčiau save, mano paties žodžiai pasmerktų mane; jei būčiau nekaltas, jie mane kaltintų.

²¹I am perfect; I regard not myself; I despise my life.

²¹Aš esu nekaltas. Bet nebenoriu pažinti savo sielos ir niekinu savo gyvybę.

²²It is all one; therefore I say, He destroyeth the perfect and the wicked.

²²Nėra jokio skirtumo. Todėl sakau: ‘Jis sunaikina kaltą ir nekaltą’.

²³If the scourge slay suddenly, He will mock at the trial of the innocent.

²³Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.

²⁴The earth is given into the hand of the wicked; He covereth the faces of the judges thereof: If [it be] not [he], who then is it?

²⁴Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?

²⁵Now my days are swifter than a post: They flee away, they see no good,

²⁵Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.

²⁶They are passed away as the swift ships; As the eagle that swoopeth on the prey.

²⁶Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.

²⁷If I say, I will forget my complaint, I will put off my [sad] countenance, and be of good cheer;

²⁷Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,

²⁸I am afraid of all my sorrows, I know that thou wilt not hold me innocent.

²⁸tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.

²⁹I shall be condemned; Why then do I labor in vain?

²⁹Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?

³⁰If I wash myself with snow water, And make my hands never so clean;

³⁰Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,

³¹Yet wilt thou plunge me in the ditch, And mine own clothes shall abhor me.

³¹Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.

³²For he is not a man, as I am, that I should answer him, That we should come together in judgment.

³²Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.

³³There is no umpire betwixt us, That might lay his hand upon us both.

³³Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.

³⁴Let him take his rod away from me, And let not his terror make me afraid:

³⁴O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.

³⁵Then would I speak, and not fear him; For I am not so in myself.

³⁵Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra”.