1Man, that is born of a woman, Is of few days, and full of trouble.
1“Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta.
2He cometh forth like a flower, and is cut down: He fleeth also as a shadow, and continueth not.
2Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka.
3And dost thou open thine eyes upon such a one, And bringest me into judgment with thee?
3Ar Tu atversi savo akis į tokį ir nusivesi mane į teismą su savimi?
4Who can bring a clean thing out of an unclean? not one.
4Kas gali iš netyro padaryti tyrą? Niekas!
5Seeing his days are determined, The number of his months is with thee, And thou hast appointed his bounds that he cannot pass;
5Jo dienos yra tiksliai nustatytos ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis jos neperžengs.
6Look away from him, that he may rest, Till he shall accomplish, as a hireling, his day.
6Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol kaip samdinys sulauks savo dienos.
7For there is hope of a tree, If it be cut down, that it will sprout again, And that the tender branch thereof will not cease.
7Medžiui yra viltis, kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos.
8Though the root thereof wax old in the earth, And the stock thereof die in the ground;
8Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
9Yet through the scent of water it will bud, And put forth boughs like a plant.
9bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
10But man dieth, and is laid low: Yea, man giveth up the ghost, and where is he?
10O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
11[As] the waters fail from the sea, And the river wasteth and drieth up;
11Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12So man lieth down and riseth not: Till the heavens be no more, they shall not awake, Nor be roused out of their sleep.
12taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.
13Oh that thou wouldest hide me in Sheol, That thou wouldest keep me secret, until thy wrath be past, That thou wouldest appoint me a set time, and remember me!
13O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.
14If a man die, shall he live [again]? All the days of my warfare would I wait, Till my release should come.
14Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.
15Thou wouldest call, and I would answer thee: Thou wouldest have a desire to the work of thy hands.
15Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.
16But now thou numberest my steps: Dost thou not watch over my sin?
16Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.
17My transgression is sealed up in a bag, And thou fastenest up mine iniquity.
17Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.
18But the mountain falling cometh to nought; And the rock is removed out of its place;
18Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,
19The waters wear the stones; The overflowings thereof wash away the dust of the earth: So thou destroyest the hope of man.
19kaip vanduo nuneša akmenis ir liūtys nuplauna dirvožemį, taip Tu sunaikini žmogaus viltį.
20Thou prevailest for ever against him, and he passeth; Thou changest his countenance, and sendest him away.
20Tu nugali jį nuolat, ir jo nebelieka, Tu pakeiti jo veidą ir pavarai jį.
21His sons come to honor, and he knoweth it not; And they are brought low, but he perceiveth it not of them.
21Jei jo sūnūs gerbiami, jis nežino; jei jie niekinami, jis nepastebi.
22But his flesh upon him hath pain, And his soul within him mourneth.
22Jis jaučia savo kūno skausmus, ir jo siela kenčia”.