¹Then Job answered and said,

¹Jobas atsakydamas tarė:

²How long will ye vex my soul, And break me in pieces with words?

²“Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?

³These ten times have ye reproached me: Ye are not ashamed that ye deal hardly with me.

³Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti.

⁴And be it indeed that I have erred, Mine error remaineth with myself.

⁴O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi.

⁵If indeed ye will magnify yourselves against me, And plead against me my reproach;

⁵Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą?

⁶Know now that God hath subverted me [in my cause], And hath compassed me with his net.

⁶Žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane pagavo.

⁷Behold, I cry out of wrong, but I am not heard: I cry for help, but there is no justice.

⁷Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės.

⁸He hath walled up my way that I cannot pass, And hath set darkness in my paths.

⁸Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa.

⁹He hath stripped me of my glory, And taken the crown from my head.

⁹Jis nuplėšė mano garbę ir nuėmė karūną man nuo galvos.

¹⁰He hath broken me down on every side, and I am gone; And my hope hath he plucked up like a tree.

¹⁰Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis.

¹¹He hath also kindled his wrath against me, And he counteth me unto him as [one of] his adversaries.

¹¹Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu.

¹²His troops come on together, And cast up their way against me, And encamp round about my tent.

¹²Jo būriai traukia kartu prieš mane ir apgula mano palapinę.

¹³He hath put my brethren far from me, And mine acquaintance are wholly estranged from me.

¹³Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs.

¹⁴My kinsfolk have failed, And my familiar friends have forgotten me.

¹⁴Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo.

¹⁵They that dwell in my house, and my maids, count me for a stranger; I am an alien in their sight.

¹⁵Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse.

¹⁶I call unto my servant, and he giveth me no answer, [Though] I entreat him with my mouth.

¹⁶Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna.

¹⁷My breath is strange to my wife, And my supplication to the children of mine own mother.

¹⁷Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane.

¹⁸Even young children despise me; If I arise, they speak against me.

¹⁸Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs.

¹⁹All my familiar friends abhor me, And they whom I loved are turned against me.

¹⁹Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais.

²⁰My bone cleaveth to my skin and to my flesh, And I am escaped with the skin of my teeth.

²⁰Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos.

²¹Have pity upon me, have pity upon me, O ye my friends; For the hand of God hath touched me.

²¹Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane.

²²Why do ye persecute me as God, And are not satisfied with my flesh?

²²Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?

²³Oh that my words were now written! Oh that they were inscribed in a book!

²³O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą,

²⁴That with an iron pen and lead They were graven in the rock for ever!

²⁴įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą.

²⁵But as for me I know that my Redeemer liveth, And at last he will stand up upon the earth:

²⁵Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.

²⁶And after my skin, [even] this [body], is destroyed, Then without my flesh shall I see God;

²⁶Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.

²⁷Whom I, even I, shall see, on my side, And mine eyes shall behold, and not as a stranger. My heart is consumed within me.

²⁷Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.

²⁸If ye say, How we will persecute him! And that the root of the matter is found in me;

²⁸Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje.

²⁹Be ye afraid of the sword: For wrath [bringeth] the punishments of the sword, That ye may know there is a judgment.

²⁹Bijokite kardo, nes pyktis baudžiamas kardu, kad žinotumėte, jog yra teismas”.