1Yea, at this my heart trembleth, And is moved out of its place.
1“Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.
2Hear, oh, hear the noise of his voice, And the sound that goeth out of his mouth.
2Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.
3He sendeth it forth under the whole heaven, And his lightening unto the ends of the earth.
3Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.
4After it a voice roareth; He thundereth with the voice of his majesty; And he restraineth not [the lightnings] when his voice is heard.
4Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.
5God thundereth marvellously with his voice; Great things doeth he, which we cannot comprehend.
5Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.
6For he saith to the snow, Fall thou on the earth; Likewise to the shower of rain, And to the showers of his mighty rain.
6Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.
7He sealeth up the hand of every man, That all men whom he hath made may know [it].
7Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.
8Then the beasts go into coverts, And remain in their dens.
8Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse.
9Out of the chamber [of the south] cometh the storm, And cold out of the north.
9Iš pietų ateina audra, iš šiaurėsšaltis.
10By the breath of God ice is given; And the breadth of the waters is straitened.
10Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.
11Yea, he ladeth the thick cloud with moisture; He spreadeth abroad the cloud of his lightning:
11Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.
12And it is turned round about by his guidance, That they may do whatsoever he commandeth them Upon the face of the habitable world,
12Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.
13Whether it be for correction, or for his land, Or for lovingkindness, that he cause it to come.
13Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti.
14Hearken unto this, O Job: Stand still, and consider the wondrous works of God.
14Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.
15Dost thou know how God layeth [his charge] upon them, And causeth the lightning of his cloud to shine?
15Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?
16Dost thou know the balancings of the clouds, The wondrous works of him who is perfect in knowledge?
16Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?
17How thy garments are warm, When the earth is still by reason of the south [wind]?
17Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?
18Canst thou with him spread out the sky, Which is strong as a molten mirror?
18Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?
19Teach us what we shall say unto him; [For] we cannot set [our speech] in order by reason of darkness.
19Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.
20Shall it be told him that I would speak? Or should a man wish that he were swallowed up?
20Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.
21And now men see not the light which is bright in the skies; But the wind passeth, and cleareth them.
21Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.
22Out of the north cometh golden splendor: God hath upon him terrible majesty.
22Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.
23[Touching] the Almighty, we cannot find him out He is excellent in power; And in justice and plenteous righteousness he will not afflict.
23Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.
24Men do therefore fear him: He regardeth not any that are wise of heart.
24Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi”.