¹Knowest thou the time when the wild goats of the rock bring forth? [Or] canst thou mark when the hinds do calve?

¹“Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?

²Canst thou number the months that they fulfil? Or knowest thou the time when they bring forth?

²Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?

³They bow themselves, they bring forth their young, They cast out their pains.

³Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.

⁴Their young ones become strong, they grow up in the open field; They go forth, and return not again.

⁴Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.

⁵Who hath sent out the wild ass free? Or who hath loosed the bonds of the swift ass,

⁵Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?

⁶Whose home I have made the wilderness, And the salt land his dwelling-place?

⁶Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.

⁷He scorneth the tumult of the city, Neither heareth he the shoutings of the driver.

⁷Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.

⁸The range of the mountains is his pasture, And he searcheth after every green thing.

⁸Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

⁹Will the wild-ox be content to serve thee? Or will he abide by thy crib?

⁹Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?

¹⁰Canst thou bind the wild-ox with his band in the furrow? Or will he harrow the valleys after thee?

¹⁰Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?

¹¹Wilt thou trust him, because his strength is great? Or wilt thou leave to him thy labor?

¹¹Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?

¹²Wilt thou confide in him, that he will bring home thy seed, And gather [the grain] of thy threshing-floor?

¹²Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?

¹³The wings of the ostrich wave proudly; [But] are they the pinions and plumage of love?

¹³Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?

¹⁴For she leaveth her eggs on the earth, And warmeth them in the dust,

¹⁴Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.

¹⁵And forgetteth that the foot may crush them, Or that the wild beast may trample them.

¹⁵Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.

¹⁶She dealeth hardly with her young ones, as if they were not hers: Though her labor be in vain, [she is] without fear;

¹⁶Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,

¹⁷Because God hath deprived her of wisdom, Neither hath he imparted to her understanding.

¹⁷nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

¹⁸What time she lifteth up herself on high, She scorneth the horse and his rider.

¹⁸Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.

¹⁹Hast thou given the horse [his] might? Hast thou clothed his neck with the quivering mane?

¹⁹Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?

²⁰Hast thou made him to leap as a locust? The glory of his snorting is terrible.

²⁰Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.

²¹He paweth in the valley, and rejoiceth in his strength: He goeth out to meet the armed men.

²¹Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.

²²He mocketh at fear, and is not dismayed; Neither turneth he back from the sword.

²²Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.

²³The quiver rattleth against him, The flashing spear and the javelin.

²³Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,

²⁴He swalloweth the ground with fierceness and rage; Neither believeth he that it is the voice of the trumpet.

²⁴jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.

²⁵As oft as the trumpet [soundeth] he saith, Aha! And he smelleth the battle afar off, The thunder of the captains, and the shouting.

²⁵Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.

²⁶Is it by thy wisdom that the hawk soareth, (And) stretcheth her wings toward the south?

²⁶Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?

²⁷Is it at thy command that the eagle mounteth up, And maketh her nest on high?

²⁷Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?

²⁸On the cliff she dwelleth, and maketh her home, Upon the point of the cliff, and the stronghold.

²⁸Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.

²⁹From thence she spieth out the prey; Her eyes behold it afar off.

²⁹Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.

³⁰Her young ones also suck up blood: And where the slain are, there is she.

³⁰Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis”.