¹Then answered Eliphaz the Temanite, and said,

¹Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

²If one assay to commune with thee, wilt thou be grieved? But who can withhold himself from speaking?

²“Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?

³Behold, thou hast instructed many, And thou hast strengthened the weak hands.

³Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.

⁴Thy words have upholden him that was falling, And thou hast made firm the feeble knees.

⁴Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.

⁵But now it is come unto thee, and thou faintest; It toucheth thee, and thou art troubled.

⁵Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.

⁶Is not thy fear [of God] thy confidence, [And] the integrity of thy ways thy hope?

⁶Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?

⁷Remember, I pray thee, who [ever] perished, being innocent? Or where were the upright cut off?

⁷Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

⁸According as I have seen, they that plow iniquity, And sow trouble, reap the same.

⁸Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.

⁹By the breath of God they perish, And by the blast of his anger are they consumed.

⁹Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.

¹⁰The roaring of the lion, and the voice of the fierce lion, And the teeth of the young lions, are broken.

¹⁰Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.

¹¹The old lion perisheth for lack of prey, And the whelps of the lioness are scattered abroad.

¹¹Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

¹²Now a thing was secretly brought to me, And mine ear received a whisper thereof.

¹²Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.

¹³In thoughts from the visions of the night, When deep sleep falleth on men,

¹³Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,

¹⁴Fear came upon me, and trembling, Which made all my bones to shake.

¹⁴mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.

¹⁵Then a spirit passed before my face; The hair of my flesh stood up.

¹⁵Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

¹⁶It stood still, but I could not discern the appearance thereof; A form was before mine eyes: [There was] silence, and I heard a voice, [saying],

¹⁶Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:

¹⁷Shall mortal man be more just than God? Shall a man be more pure than his Maker?

¹⁷‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?

¹⁸Behold, he putteth no trust in his servants; And his angels he chargeth with folly:

¹⁸Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.

¹⁹How much more them that dwell in houses of clay, Whose foundation is in the dust, Who are crushed before the moth!

¹⁹Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai­dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.

²⁰Betwixt morning and evening they are destroyed: They perish for ever without any regarding it.

²⁰Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.

²¹Is not their tent-cord plucked up within them? They die, and that without wisdom.

²¹Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.