¹Then Job answered and said,

¹Jobas atsakydamas tarė:

²Oh that my vexation were but weighed, And all my calamity laid in the balances!

²“O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!

³For now it would be heavier than the sand of the seas: Therefore have my words been rash.

³Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.

⁴For the arrows of the Almighty are within me, The poison whereof my spirit drinketh up: The terrors of God do set themselves in array against me.

⁴Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

⁵Doth the wild ass bray when he hath grass? Or loweth the ox over his fodder?

⁵Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?

⁶Can that which hath no savor be eaten without salt? Or is there any taste in the white of an egg?

⁶Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?

⁷My soul refuseth to touch [them]; They are as loathsome food to me.

⁷Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.

⁸Oh that I might have my request; And that God would grant [me] the thing that I long for!

⁸O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.

⁹Even that it would please God to crush me; That he would let loose his hand, and cut me off!

⁹Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

¹⁰And be it still my consolation, Yea, let me exult in pain that spareth not, That I have not denied the words of the Holy One.

¹⁰Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

¹¹What is my strength, that I should wait? And what is mine end, that I should be patient?

¹¹Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?

¹²Is my strength the strength of stones? Or is my flesh of brass?

¹²Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?

¹³Is it not that I have no help in me, And that wisdom is driven quite from me?

¹³Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.

¹⁴To him that is ready to faint kindness [should be showed] from his friend; Even to him that forsaketh the fear of the Almighty.

¹⁴Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.

¹⁵My brethren have dealt deceitfully as a brook, As the channel of brooks that pass away;

¹⁵Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.

¹⁶Which are black by reason of the ice, [And] wherein the snow hideth itself:

¹⁶Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.

¹⁷What time they wax warm, they vanish; When it is hot, they are consumed out of their place.

¹⁷Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus­išnyksta.

¹⁸The caravans [that travel] by the way of them turn aside; They go up into the waste, and perish.

¹⁸Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.

¹⁹The caravans of Tema looked, The companies of Sheba waited for them.

¹⁹Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.

²⁰They were put to shame because they had hoped; They came thither, and were confounded.

²⁰Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.

²¹For now ye are nothing; Ye see a terror, and are afraid.

²¹Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.

²²Did I say, Give unto me? Or, Offer a present for me of your substance?

²²Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’

²³Or, Deliver me from the adversary's hand? Or, Redeem me from the hand of the oppressors?

²³Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.

²⁴Teach me, and I will hold my peace; And cause me to understand wherein I have erred.

²⁴Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.

²⁵How forcible are words of uprightness! But your reproof, what doth it reprove?

²⁵Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.

²⁶Do ye think to reprove words, Seeing that the speeches of one that is desperate are as wind?

²⁶Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.

²⁷Yea, ye would cast [lots] upon the fatherless, And make merchandise of your friend.

²⁷Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.

²⁸Now therefore be pleased to look upon me; For surely I shall not lie to your face.

²⁸Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.

²⁹Return, I pray you, let there be no injustice; Yea, return again, my cause is righteous.

²⁹Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?

³⁰Is there injustice on my tongue? Cannot my taste discern mischievous things?

³⁰Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”