¹Is there not a warfare to man upon earth? And are not his days like the days of a hireling?

¹“Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?

²As a servant that earnestly desireth the shadow, And as a hireling that looketh for his wages:

²Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,

³So am I made to possess months of misery, And wearisome nights are appointed to me.

³taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.

⁴When I lie down, I say, When shall I arise, and the night be gone? And I am full of tossings to and fro unto the dawning of the day.

⁴Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.

⁵My flesh is clothed with worms and clods of dust; My skin closeth up, and breaketh out afresh.

⁵Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.

⁶My days are swifter than a weaver's shuttle, And are spent without hope.

⁶Mano dienos greitesnės už audėjo šaudyklę ir baigiasi neviltimi.

⁷Oh remember that my life is a breath: Mine eye shall no more see good.

⁷Atsimink, kad mano gyvenimas tėra vėjas; mano akys neberegės gero.

⁸The eye of him that seeth me shall behold me no more; Thine eyes shall be upon me, but I shall not be.

⁸Akys to, kuris mane matė, nebematys manęs; Tu žiūrėsi, bet manęs nebebus.

⁹As the cloud is consumed and vanisheth away, So he that goeth down to Sheol shall come up no more.

⁹Kaip debesis nueina ir dingsta, taip nuėjęs į kapą nebesugrįžta.

¹⁰He shall return no more to his house, Neither shall his place know him any more.

¹⁰Jis nebegrįš į savo namus, jo vieta nebepažins jo.

¹¹Therefore I will not refrain my mouth; I will speak in the anguish of my spirit; I will complain in the bitterness of my soul.

¹¹Aš neužversiu savo burnos, kalbėsiu dvasios skausme, skųsiuos savo sielos kartume.

¹²Am I a sea, or a sea-monster, That thou settest a watch over me?

¹²Ar aš esu jūra, ar banginis, kad statai man sargybą?

¹³When I say, My bed shall comfort me, My couch shall ease my complaint;

¹³Kai sakau: ‘Mano lova paguos mane, mano guolis palengvins mano skundą’,

¹⁴Then thou scarest me with dreams, And terrifiest me through visions:

¹⁴Tu baugini mane sapnais ir gąsdini regėjimais.

¹⁵So that my soul chooseth strangling, And death rather than [these] my bones.

¹⁵Todėl mano siela pasirinktų būti pasmaugta, ir mirtis man geriau už gyvenimą.

¹⁶I loathe [my life]; I would not live alway: Let me alone; for my days are vanity.

¹⁶Aš bjauriuosi juo ir nebenoriu gyventi. Palik mane, mano dienos­tuštybė.

¹⁷What is man, that thou shouldest magnify him, And that thou shouldest set thy mind upon him,

¹⁷Kas yra žmogus, kad jį laikai pagarboje ir kreipi į jį savo dėmesį?

¹⁸And that thou shouldest visit him every morning, And try him every moment?

¹⁸Aplankai jį kas rytą, kas akimirką jį mėgini.

¹⁹How long wilt thou not look away from me, Nor let me alone till I swallow down my spittle?

¹⁹Kada paliksi mane ir leisi ramiai nuryti seilę?

²⁰If I have sinned, what do I unto thee, O thou watcher of men? Why hast thou set me as a mark for thee, So that I am a burden to myself?

²⁰Jei nusidėjau, ką Tau padarysiu, žmonių sarge? Kodėl mane pasirinkai taikiniu, kad būčiau sau našta?

²¹And why dost thou not pardon my transgression, and take away mine iniquity? For now shall I lie down in the dust; And thou wilt seek me diligently, but I shall not be.

²¹Kodėl neatleidi mano kaltės ir nepanaikini mano nusikaltimo? Aš gulėsiu dulkėse; Tu ieškosi manęs rytą, tačiau manęs nebebus”.