¹Why standest thou afar off, O Jehovah? Why hidest thou thyself in times of trouble?

¹Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

²In the pride of the wicked the poor is hotly pursued; Let them be taken in the devices that they have conceived.

²Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.

³For the wicked boasteth of his heart's desire, And the covetous renounceth, [yea], contemneth Jehovah.

³Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

⁴The wicked, in the pride of his countenance, [saith], He will not require [it]. All his thoughts are, There is no God.

⁴Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

⁵His ways are firm at all times; Thy judgments are far above out of his sight: As for all his adversaries, he puffeth at them.

⁵Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.

⁶He saith in his heart, I shall not be moved; To all generations I shall not be in adversity.

⁶Jis tarė savo širdyje: “Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė”.

⁷His mouth is full of cursing and deceit and oppression: Under his tongue is mischief and iniquity.

⁷Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu­nelaimė ir tuštybė.

⁸He sitteth in the lurking-places of the villages; In the secret places doth he murder the innocent; His eyes are privily set against the helpless.

⁸Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,

⁹He lurketh in secret as a lion in his covert; He lieth in wait to catch the poor: He doth catch the poor, when he draweth him in his net.

⁹tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

¹⁰He croucheth, he boweth down, And the helpless fall by his strong ones.

¹⁰Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.

¹¹He saith in his heart, God hath forgotten; He hideth his face; he will never see it.

¹¹Jis tarė savo širdyje: “Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys”.

¹²Arise, O Jehovah; O God, lift up thy hand: Forget not the poor.

¹²Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!

¹³Wherefore doth the wicked contemn God, And say in his heart, Thou wilt not require [it]?

¹³Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: “Tu nepareikalausi”.

¹⁴Thou hast seen [it]; for thou beholdest mischief and spite, to requite it with thy hand: The helpless committeth [himself] unto thee; Thou hast been the helper of the fatherless.

¹⁴Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

¹⁵Break thou the arm of the wicked; And as for the evil man, seek out his wickedness till thou find none.

¹⁵Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko.

¹⁶Jehovah is King for ever and ever: The nations are perished out of his land.

¹⁶Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.

¹⁷Jehovah, thou hast heard the desire of the meek: Thou wilt prepare their heart, thou wilt cause thine ear to hear;

¹⁷Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

¹⁸To judge the fatherless and the oppressed, That man who is of the earth may be terrible no more.

¹⁸kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.