¹A Prayer of the afflicted, when he is overwhelmed, and poureth out his complaint before Jehovah. Hear my prayer, O Jehovah, And let my cry come unto thee.

¹Viešpatie, išgirsk mano maldą, ir mano šauksmas tepasiekia Tave.

²Hide not thy face from me in the day of my distress: Incline thine ear unto me; In the day when I call answer me speedily.

²Neslėpk savo veido nuo manęs tą dieną, kai esu varge. Palenk į mane savo ausį, kai šaukiuosi, skubėk man atsakyti.

³For my days consume away like smoke, And my bones are burned as a firebrand.

³Mano dienos pranyksta kaip dūmai, mano kaulai kaip židinys dega.

⁴My heart is smitten like grass, and withered; For I forget to eat my bread.

⁴Kaip pakirsta žolė mano širdis džiūsta; aš pamirštu valgyti.

⁵By reason of the voice of my groaning My bones cleave to my flesh.

⁵Nuo skaudžių aimanų oda prilipo prie mano kaulų.

⁶I am like a pelican of the wilderness; I am become as an owl of the waste places.

⁶Esu panašus į dykumų pelikaną, į pelėdą griuvėsiuose.

⁷I watch, and am become like a sparrow That is alone upon the house-top.

⁷Nemiegu ir esu vienišas kaip paukštis ant stogo.

⁸Mine enemies reproach me all the day; They that are mad against me do curse by me.

⁸Priešai mane užgaulioja, ir mano vardas jiems tapo keiksmažodžiu.

⁹For I have eaten ashes like bread, And mingled my drink with weeping,

⁹Pelenus valgau kaip duoną ir su ašaromis maišau savo gėrimą

¹⁰Because of thine indignation and thy wrath: For thou hast taken me up, and cast me away.

¹⁰dėl Tavo rūstybės ir pykčio, nes Tu mane pakėlei ir nubloškei žemėn.

¹¹My days are like a shadow that declineth; And I am withered like grass.

¹¹Mano dienos yra tartum ištįsęs šešėlis, ir aš lyg žolė džiūstu.

¹²But thou, O Jehovah, wilt abide for ever; And thy memorial [name] unto all generations.

¹²Bet Tu, Viešpatie, pasiliksi per amžius; Tave minės visos kartos.

¹³Thou wilt arise, and have mercy upon Zion; For it is time to have pity upon her, Yea, the set time is come.

¹³Tu pakilsi ir pasigailėsi Siono, nes atėjo metas jam suteikti malonę.

¹⁴For thy servants take pleasure in her stones, And have pity upon her dust.

¹⁴Tavo tarnams jo akmenys meilūs, jiems gaila jo dulkių.

¹⁵So the nations shall fear the name of Jehovah, And all the kings of the earth thy glory.

¹⁵Tavo vardo, Viešpatie, bijos pagonys ir Tavo šlovės­pasaulio karaliai.

¹⁶For Jehovah hath built up Zion; He hath appeared in his glory.

¹⁶Kai Viešpats atstatys Sioną, Jis pasirodys savo šlovėje;

¹⁷He hath regarded the prayer of the destitute, And hath not despised their prayer.

¹⁷apleistųjų maldas Jis išklausys, jų prašymų nepaniekins.

¹⁸This shall be written for the generation to come; And a people which shall be created shall praise Jehovah.

¹⁸Tai tebūna užrašyta ateisiančiai kartai, kad tauta, kuri bus sukurta, girtų Viešpatį.

¹⁹For he hath looked down from the height of his sanctuary; From heaven did Jehovah behold the earth;

¹⁹Iš savo šventos aukštybės Viešpats pažvelgė žemyn, iš dangaus pažiūrėjo į žemę,

²⁰To hear the sighing of the prisoner; To loose those that are appointed to death;

²⁰kad išgirstų belaisvių dejones, išlaisvintų mirčiai skirtuosius,

²¹That men may declare the name of Jehovah in Zion, And his praise in Jerusalem;

²¹kad Sione būtų skelbiamas Viešpaties vardas ir girtų Jį Jeruzalėje,

²²When the peoples are gathered together, And the kingdoms, to serve Jehovah.

²²kai susiburs karalystės ir tautos tarnauti Viešpačiui.

²³He weakened my strength in the way; He shortened my days.

²³Jis susilpnino mane kelionėje, sutrumpino mano gyvenimo dienas.

²⁴I said, O my God, take me not away in the midst of my days: Thy years are throughout all generations.

²⁴Aš sakiau: “Mano Dieve, neatimk manęs įpusėjus mano amžiui, Tavo metai tęsiasi per visas kartas.

²⁵Of old didst thou lay the foundation of the earth; And the heavens are the work of thy hands.

²⁵Kadaise Tu sukūrei žemę ir dangūs yra Tavo rankų darbas.

²⁶They shall perish, but thou shalt endure; Yea, all of them shall wax old like a garment; As a vesture shalt thou change them, and they shall be changed:

²⁶Jie pražus, bet Tu pasiliksi. Jie visi susidėvės kaip drabužis, kaip rūbą juos pakeisi, ir jie bus pakeisti.

²⁷But thou art the same, And thy years shall have no end.

²⁷Bet Tu esi tas pats ir Tavo metai nesibaigs.

²⁸The children of thy servants shall continue, And their seed shall be established before thee.

²⁸Tavo tarnų vaikai gyvens ir jų palikuonys įsitvirtins Tavo akivaizdoje”.