¹Bless Jehovah, O my soul. O Jehovah my God, thou art very great; Thou art clothed with honor and majesty:

¹Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs.

²Who coverest thyself with light as with a garment; Who stretchest out the heavens like a curtain;

²Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę.

³Who layeth the beams of his chambers in the waters; Who maketh the clouds his chariot; Who walketh upon the wings of the wind;

³Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų.

⁴Who maketh winds his messengers; Flames of fire his ministers;

⁴Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį.

⁵Who laid the foundations of the earth, That it should not be moved for ever.

⁵Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius.

⁶Thou coveredst it with the deep as with a vesture; The waters stood above the mountains.

⁶Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė.

⁷At thy rebuke they fled; At the voice of thy thunder they hasted away

⁷Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino.

⁸(The mountains rose, the valleys sank down) Unto the place which thou hadst founded for them.

⁸Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei.

⁹Thou hast set a bound that they may not pass over; That they turn not again to cover the earth.

⁹Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės.

¹⁰He sendeth forth springs into the valleys; They run among the mountains;

¹⁰Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka.

¹¹They give drink to every beast of the field; The wild asses quench their thirst.

¹¹Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina.

¹²By them the birds of the heavens have their habitation; They sing among the branches.

¹²Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba.

¹³He watereth the mountains from his chambers: The earth is filled with the fruit of thy works.

¹³Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę.

¹⁴He causeth the grass to grow for the cattle, And herb for the service of man; That he may bring forth food out of the earth,

¹⁴Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų

¹⁵And wine that maketh glad the heart of man, [And] oil to make his face to shine, And bread that strengtheneth man's heart.

¹⁵ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis.

¹⁶The trees of Jehovah are filled [with moisture], The cedars of Lebanon, which he hath planted;

¹⁶Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti.

¹⁷Where the birds make their nests: As for the stork, the fir-trees are her house.

¹⁷Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė.

¹⁸The high mountains are for the wild goats; The rocks are a refuge for the conies.

¹⁸Aukšti kalnai­laukinėms ožkoms, uolos­triušiams prieglaudą teikia.

¹⁹He appointed the moon for seasons: The sun knoweth his going down.

¹⁹Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti.

²⁰Thou makest darkness, and it is night, Wherein all the beasts of the forest creep forth.

²⁰Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda.

²¹The young lions roar after their prey, And seek their food from God.

²¹Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto.

²²The sun ariseth, they get them away, And lay them down in their dens.

²²Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes.

²³Man goeth forth unto his work And to his labor until the evening.

²³Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro.

²⁴O Jehovah, how manifold are thy works! In wisdom hast thou made them all: The earth is full of thy riches.

²⁴Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų.

²⁵Yonder is the sea, great and wide, Wherein are things creeping innumerable, Both small and great beasts.

²⁵Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų.

²⁶There go the ships; There is leviathan, whom thou hast formed to play therein.

²⁶Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia.

²⁷These wait all for thee, That thou mayest give them their food in due season.

²⁷Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu.

²⁸Thou givest unto them, they gather; Thou openest thy hand, they are satisfied with good.

²⁸Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai.

²⁹Thou hidest thy face, they are troubled; Thou takest away their breath, they die, And return to their dust.

²⁹Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta.

³⁰Thou sendest forth thy Spirit, they are created; And thou renewest the face of the ground.

³⁰Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.

³¹Let the glory of Jehovah endure for ever; Let Jehovah rejoice in his works:

³¹Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais.

³²Who looketh on the earth, and it trembleth; He toucheth the mountains, and they smoke.

³²Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta.

³³I will sing unto Jehovah as long as I live: I will sing praise to my God while I have any being.

³³Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu.

³⁴Let thy meditation be sweet unto him: I will rejoice in Jehovah.

³⁴Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje.

³⁵Let sinners be consumed out of the earth. And let the wicked be no more. Bless Jehovah, O my soul. Praise ye Jehovah.

³⁵Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį!