1Sofar iz Naama progovori tad i reče:
1Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
2"Zar na riječi mnoge da se ne odvrati? Zar će se brbljavac još i opravdati?
2“Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?
3Zar će tvoje trice ušutkati ljude, zar će ruganje ostat' neizrugano?
3Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?
4Rekao si: 'Nauk moj je neporočan, u očima tvojim čist sam i bez ljage.'
4Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.
5Ali kada bi Bog htio progovorit' i otvorit usta da ti odgovori
5O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.
6kada bi ti tajne mudrosti otkrio koje um nijedan ne može doumit', znao bi da ti za grijehe račun ište.
6Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.
7Možeš li dubine Božje proniknuti, dokučiti savršenstvo Svesilnoga?
7Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?
8Od neba je više: što još da učiniš? Od Šeola dublje: što još da mudruješ?
8Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?
9Duže je od zemlje - šire je od mora!
9Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.
10Ako se povuče, ako te pograbi, ako na sud preda, tko će mu braniti?
10Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?
11Jer on u čovjeku prozire prijevaru, vidi opačinu ako i ne gleda.
11Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?
12Čovjek se bezuman obraća k pameti i divlji magarac uzdi se pokori.
12Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.
13Ako li srce svoje ti uspraviš i ruke svoje pružiš prema njemu,
13Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,
14ako li zloću iz ruku odbaciš i u šatoru svom ne daš zlu stana,
14jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,
15čisto ćeš čelo moći tad podići, čvrst ćeš biti i bojati se nećeš.
15tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.
16Svojih se kušnja nećeš sjećat' više kao ni vode koja je protekla.
16Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.
17Jasnije će tvoj život sjat' no podne, tmina će se obratit' u svanuće.
17Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.
18U uzdanju svom živjet ćeš sigurno i zaštićen počivat ćeš u miru.
18Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.
19Kad legneš, nitko te buniti neće; mnogi će tvoju tražiti naklonost.
19Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.
20A zlikovcima ugasnut će oči, neće im više biti utočišta: izdahnut', bit će jedina im nada."
20Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis”.