1Job progovori i reče:
1Jobas atsakydamas tarė:
2"Uistinu, vi ste cvijet naroda, sa vama će izumrijeti mudrost.
2“Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!
3Al' i ja znam k'o i vi misliti, ni u čemu od vas gori nisam: tko za stvari takve ne bi znao?
3Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?
4Prijateljima sam svojim ja na podsmijeh što zazivam Boga da mi odgovori! Na podsmijeh ja sam - pravednik neporočan!
4Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.
5Prezirat' je nesretnika - sretni misle, udariti treba onog što posrće!
5Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.
6Dotle su na miru šatori pljačkaša, izazivači Boga žive bezbrižno kao da Boga u šaci svojoj drže!
6Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.
7Ali pitaj zvijeri, i poučit će te; ptice nebeske pitaj, i razjasnit će ti.
7Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščiųjie tau pasakys.
8Gušteri zemlje to će ti protumačit', ribe u moru ispripovjedit će ti.
8Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.
9Od stvorenja sviju, koje ne bi znalo da je sve to Božja ruka učinila?!
9Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?
10U ruci mu leži život svakog bića i dah životvorni svakog ljudskog tijela.
10Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
11Zar uhom mi ne sudimo besjedu k'o što kušamo nepcem okus jela?
11Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.
12Sjedine mudrost donose čovjeku, a s vijekom dugim umnost mu dolazi.
12Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.
13Ali u Njemu mudrost je i snaga, u Njemu savjet je i sva razumnost.
13Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.
14Što razgradi, sagradit neće nitko, kog zatvori, nitko ne oslobađa.
14Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.
15Ustavi li vodu, suša nastaje; pusti li je, svu zemlju ispremetne.
15Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.
16Jer u njemu je snaga i sva mudrost, njegov je prevareni i varalica.
16Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.
17On savjetnike lišava razbora, suce pametne udara bezumljem.
17Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.
18On otpasuje pojas kraljevima i užetom im vezuje bokove.
18Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.
19On bosonoge tjera svećenike i mogućnike sa vlasti obara.
19Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.
20On diže riječ iz usta rječitima i starcima pravo rasuđivanje.
20Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.
21On sasiplje prezir po plemićima i junacima bedra raspasuje.
21Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.
22On dubinama razotkriva tmine i sjenu smrtnu na svjetlo izvodi.
22Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.
23On diže narod pa ga uništava, umnoži ga a potom iskorijeni.
23Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.
24On zaluđuje vladare naroda te po bespuću lutaju pustinjskom
24Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,
25i pipaju u tmini bez svjetlosti glavinjajući poput pijanaca.
25jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti”.