1Elifaz Temanac progovori tad i reče:
1Temanas Elifazas atsakydamas tarė:
2"Zar šupljom naukom odgovara mudrac i vjetrom istočnim trbuh napuhuje?
2“Ar išmintingas žmogus kalba tuščius žodžius ir pripildo savo vidurius rytų vėjo?
3Zar on sebe brani riječima ispraznim, besjedama koje ničem ne koriste?
3Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?
4Još više ti činiš: ništiš strah od Boga, pred njegovim licem pribranost ukidaš.
4Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.
5Tvoje riječi krivicu tvoju odaju, poslužio si se jezikom lukavih,
5Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.
6vlastita te usta osuđuju, ne ja, protiv tebe same ti usne svjedoče.
6Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
7Zar si prvi čovjek koji se rodio? Zar si na svijet prije bregova došao?
7Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?
8Zar si tajne Božje ti prisluškivao i mudrost čitavu za se prisvojio?
8Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?
9Što ti znadeš, a da i mi ne znamo, što ti razumiješ, a da to ne shvaćamo?
9Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?
10Ima među nama i sijedih i starih kojima je više ljeta no tvom ocu.
10Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.
11Zar su ti utjehe Božje premalene i blage riječi upućene tebi?
11Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?
12Što te srce tvoje tako slijepo goni i što tako divlje prevrćeš očima
12Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?
13kad proti Bogu jarost svoju okrećeš, a iz usta takve riječi ti izlaze!
13Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?
14Što je čovjek da bi čist mogao biti? Zar je itko rođen od žene pravedan?
14Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15Gle, ni u svece se On ne pouzdava, oku njegovu ni nebesa čista nisu,
15Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,
16a kamoli to biće gadno i buntovno, čovjek što k'o vodu pije opačinu!
16tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.
17Mene sad poslušaj, poučit' te hoću, što god sam vidjeh, ispričat' ti želim,
17Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,
18i ono što naučavahu mudraci ne tajeć' što su primili od pređa
18ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.
19kojima je zemlja ova bila dana kamo tuđin nije nikada stupio.
19Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20Zlikovac se muči cijelog svoga vijeka, nasilniku već su ljeta odbrojena.
20Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.
21Krik strave svagda mu u ušima ječi, dok miruje, na njeg baca se razbojnik.
21Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.
22Ne nada se da će izbjeći tminama i znade dobro da je maču namijenjen,
22Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis paskirtas kardui.
23strvinaru da je kao plijen obećan. On znade da mu se dan propasti bliži.
23Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.
24Nemir i tjeskoba na njeg navaljuju, k'o kralj spreman na boj na nj se obaraju.
24Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.
25On je protiv Boga podizao ruku, usuđivao se prkosit' Svesilnom
25Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,
26Ohola je čela na njega srljao, iza štita debela dobro zaklonjen.
26su skydu rankoje puola Jį.
27Lice mu bijaše obloženo salom a bokovi pretilinom otežali.
27Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.
28Razrušene je zaposjeo gradove i kućišta nastanio napuštena. Srušit će se ono što za sebe sazda;
28Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.
29cvasti mu neće, već rasuti se blago, sjena mu se neće po zemlji širiti.
29Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.
30On se tami više izmaknuti neće, opržit će oganj njegove mladice, u dahu plamenih usta nestat će ga.
30Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvapo jis pranyks.
31U taštinu svoju neka se ne uzda, jer će mu ispraznost biti svom nagradom.
31Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.
32Prije vremena će svenut' mu mladice, grane mu se nikad neće zazelenjet'.
32Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.
33Kao loza, grozd će stresat' svoj nezreo, poput masline pobacit će cvatove.
33Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.
34Da, bezbožničko je jalovo koljeno, i vatra proždire šator podmitljivca.
34Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.
35Koji zlom zanesu, rađaju nesreću i prijevaru nose u utrobi svojoj."
35Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas paruošia apgaulę”.