1Sofar iz Naamata progovori tad i reče:
1Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
2"Misli me tjeraju da ti odgovorim, i zato u meni vri to uzbuđenje
2“Mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti.
3dok slušam ukore koji me sramote, al' odgovor mudar um će moj već naći.
3Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti.
4Zar tebi nije od davnine poznato, otkad je čovjek na zemlju stavljen bio,
4Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje,
5da je kratka vijeka radost opakoga, da kao tren prođe sreća bezbožnička.
5nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?
6Pa ako stasom i do neba naraste, ako mu se glava dotakne oblaka,
6Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,
7poput utvare on zauvijek nestaje; koji ga vidješe kažu: 'Gdje je sad on?'
7jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’
8Kao san bez traga on se rasplinjuje, nestaje ga kao priviđenja noćnog.
8Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.
9Nijedno ga oko više gledat neće, niti će ga mjesto njegovo vidjeti
9Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.
10Njegovu će djecu gonit' siromasi: rukama će svojim vraćati oteto.
10Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus.
11Kosti su njegove bujale mladošću; gle, zajedno s njome pokošen je sada.
11Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.
12Zlo bijaše slatko njegovim ustima te ga je pod svojim jezikom skrivao;
12Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,
13sladio se pazeć' da ga ne proguta i pod nepcem svojim zadržavao ga.
13saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,
14Ali hrana ta mu trune u utrobi, otrovom zmijskim u crijevima postaje.
14tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.
15Blago progutano mora izbljuvati. Bog će ga istjerat' njemu iz utrobe.
15Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.
16Iz zmijine glave otrov je sisao: sada umire od jezika gujina.
16Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.
17Potoke ulja on gledat' više neće, ni vidjet' gdje rijekom med i mlijeko teku.
17Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.
18Vratit će dobitak ne okusivši ga, neće uživat' u plodu trgovine.
18Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.
19Jer je sirotinju gnjeo i tlačio, otimao kuće koje ne sazida,
19Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.
20jer ne bješe kraja požudi njegovoj, njegova ga blaga neće izbaviti.
20Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.
21Jer mu proždrljivost ništa ne poštedi, ni sreća njegova dugo trajat neće.
21Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.
22Sred izobilja u škripcu će se naći, svom će snagom na nj se oboriti bijeda.
22Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.
23I dok hranom bude trbuh svoj punio, Bog će na nj pustiti jarost svoga gnjeva, sasut' dažd strelica na meso njegovo.
23Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.
24Ako i izmakne gvozdenom oružju, luk će mjedeni njega prostrijeliti.
24Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.
25Strijelu bi izvuk'o, al' mu probi leđa, a šiljak blistavi viri mu iz žuči. Kamo god krenuo, strepnje ga vrebaju,
25Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.
26na njega tmine sve tajom očekuju. Vatra ga ništi, ni od kog zapaljena, i proždire sve pod njegovim šatorom.
26Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.
27Gle, nebo krivicu njegovu otkriva i čitava zemlja na njega se diže.
27Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.
28Njegovu će kuću raznijeti poplava, otplaviti je u dan Božje jarosti.
28Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.
29Takvu sudbinu Bog priprema zlikovcu i takvu baštinu on mu dosuđuje."
29Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas”.