1Job progovori i reče:
1Jobas atsakydamas tarė:
2"Slušajte, slušajte dobro što ću reći, utjehu mi takvu barem udijelite.
2“Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.
3Otrpite da riječ jednu ja izrečem, kad završim, tad se rugajte slobodno.
3Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.
4Zar protiv čovjeka dižem ja optužbu? Kako da strpljenje onda ne izgubim?
4Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.
5Pogledajte na me: užas će vas spopast', rukom ćete svoja zakloniti usta;
5Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.
6pomislim li na to, prestravim se i sam i čitavim svojim tad protrnem tijelom.
6Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.
7Zašto na životu ostaju zlikovci i, što su stariji, moćniji bivaju?
7Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?
8Potomstvo njihovo s njima napreduje a izdanci im se množe pred očima.
8Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
9Strah nikakav kuće njihove ne mori i šiba ih Božja ostavlja na miru.
9Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
10Njihovi bikovi plode pouzdano, krave im se tele i ne jalove se.
10Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11K'o jagnjad djeca im slobodno skakuću, veselo igraju njihovi sinovi.
11Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
12Oni pjevaju uz harfe i bubnjeve i vesele se uz zvukove svirale.
12Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
13Dane svoje završavaju u sreći, u Podzemlje oni silaze spokojno.
13Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
14A govorili su Bogu: 'Ostavi nas, ne želimo znati za tvoje putove!
14nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
15TÓa tko je Svesilni da njemu služimo i kakva nam korist da ga zazivamo?'
15Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
16Zar svoju sreću u ruci ne imahu, makar do Njega ne drže ništa oni?
16Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17Zar se luč opakog kada ugasila? Zar se na njega oborila nesreća? Zar mu u gnjevu svom On skroji sudbinu?
17Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
18Zar je kao slama na vjetru postao, kao pljeva koju vihor svud raznosi?
18Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
19Hoće l' ga kaznit' Bog u njegovoj djeci? Ne, njega nek' kazni da sam to osjeti!
19Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
20Vlastitim očima nek' rasap svoj vidi, neka se napije srdžbe Svesilnoga!
20Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
21TÓa što poslije smrti on za dom svoj mari kad će se presjeć' niz njegovih mjeseci?
21Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
22Ali tko će Boga učiti mudrosti, njega koji sudi najvišim bićima?
22Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
23Jedan umire u punom blagostanju, bez briga ikakvih, u potpunom miru,
23Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
24bokova od pretiline otežalih i kostiju sočne moždine prepunih.
24jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
25A drugi umire s gorčinom u duši, nikad nikakve ne okusivši sreće.
25Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.
26Obojica leže zajedno u prahu, crvi ih jednako prekrivaju oba.
26Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.
27O, znam dobro kakve vaše su namjere, kakve zlosti protiv mene vi snujete.
27Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.
28Jer pitate: 'Gdje je kuća plemićeva, šator u kojem stanovahu opaki?'
28Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29Niste li na cesti putnike pitali, zar njihovo svjedočanstvo ne primate:
29Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,
30'Opaki je u dan nesreće pošteđen i u dan Božje jarosti veseo je.'
30kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.
31Al' na postupcima tko će mu predbacit' i tko će mu vratit' što je počinio?
31Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?
32A kad ga na kraju na groblje odnesu, na grobni mu humak postavljaju stražu.
32Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.
33Lake su mu grude zemlje u dolini dok za njime ide čitavo pučanstvo.
33Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.
34O, kako su vaše utjehe isprazne! Kakva su prijevara vaši odgovori!"
34Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.