¹"Da, srebro ima svoja nalazišta, a zlato mjesta gdje se pročišćava.

¹“Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.

²Ruda željezna iz zemlje se vadi, a iz rudače rastaljene bakar.

²Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.

³Ljudi tami postavljaju granice i kopaju do najvećih dubina za kamenom u mraku zakopanim.

³Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos­tamsos ir mirties šešėlio akmens.

⁴Čeljad iz tuđine rovove dube do kojih ljudska ne dopire noga, visi njišuć' se, daleko od ljudi.

⁴Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.

⁵Krilo zemlje iz kojeg kruh nam niče kao od vatre sve je razrovano.

⁵Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.

⁶Stijene njene safira su skrovišta, prašina zlatna krije se u njima.

⁶Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.

⁷Tih putova ne znaju grabljivice, jastrebovo ih oko ne opaža.

⁷Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.

⁸Zvijeri divlje njima nisu kročile niti je kada lav njima prošao.

⁸Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.

⁹Ali na kamen diže čovjek ruku te iz korijena prevraća planine.

⁹Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.

¹⁰U kamenu prokopava prolaze, oko mu sve dragocjeno opaža.

¹⁰Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.

¹¹Žilama vode on tok zaustavlja; stvari skrivene nosi na vidjelo.

¹¹Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.

¹²Ali otkuda nam Mudrost dolazi? Na kojemu mjestu Razum prebiva?

¹²Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?

¹³Čovjek njezina ne poznaje puta, u zemlji živih nisu je otkrili.

¹³Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.

¹⁴Bezdan govori: 'U meni je nema!' a more: 'Ne nalazi se kod mene!'

¹⁴Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.

¹⁵Zlatom se čistim kupiti ne može, ni cijenu njenu srebrom odmjeriti;

¹⁵Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.

¹⁶ne mjeri se ona zlatom ofirskim, ni oniksom skupim pa ni safirom.

¹⁶Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.

¹⁷Sa zlatom, staklom ne poređuje se, nit' se daje za sud od suha zlata.

¹⁷Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.

¹⁸Čemu spominjat' prozirac, koralje, bolje je steći Mudrost no biserje.

¹⁸Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.

¹⁹Što je prema njoj topaz etiopski? Ni čistim zlatom ne procjenjuje se.

¹⁹Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.

²⁰Ali otkuda nam Mudrost dolazi? Na kojemu mjestu Razum prebiva?

²⁰Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?

²¹Sakrivena je očima svih živih; ona izmiče pticama nebeskim.

²¹Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.

²²Propast paklena i Smrt izjavljuju: 'Za slavu njenu mi smo samo čuli.'

²²Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.

²³Jedino je Bog put njen proniknuo, on jedini znade gdje se nalazi.

²³Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.

²⁴Jer pogledom granice zemlje hvata i opaža sve pod svodom nebeskim.

²⁴Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.

²⁵Kad htjede vjetru odredit težinu i mjerilom svu vodu izmjeriti,

²⁵Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.

²⁶kad je zakone daždu nametnuo i oblacima gromovnim putove,

²⁶Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.

²⁷tad ju je vidio te izmjerio, učvrstio i do dna ispitao.

²⁷Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.

²⁸A potom je rekao čovjeku: Strah Gospodnji - eto što je mudrost; 'Zla se kloni' - to ti je razumnost."

²⁸Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.