¹Ded zazivlji! Zar će ti se tko odazvat'? Kojem li se svecu misliš sad obratit'?

¹“Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?

²Doista, budalu njegov bijes ubija, luđaka će sasvim skončat ljubomora.

²Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.

³Bezumnika vidjeh kako korijen pušta, al' prokletstvo skoro na kuću mu pade.

³Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

⁴Njegovi su sinci daleko od spasa, njih nezaštićene na Vratima tlače.

⁴Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

⁵Ljetinu njihovu pojedoše gladni, sam Bog ju je njima oteo iz usta, a žedni hlepe za njihovim dobrima.

⁵Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

⁶Ne, opačina ne izbija iz zemlje, nit' nevolja iz tla može nići sama,

⁶Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.

⁷nego čovjek rađa muku i nevolju kao što let orlov teži u visinu.

⁷Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.

⁸Al' ja bih se ipak Bogu utekao i pred njime stvar bih svoju razložio.

⁸Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

⁹Nedokučiva on djela silna stvori, čudesa koja se izbrojit' ne mogu.

⁹kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

¹⁰On kišom rosi po svem licu zemljinu i vodu šalje da nam polja natapa.

¹⁰Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.

¹¹Da bi ponižene visoko digao, da bi ojađene srećom obdario,

¹¹Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.

¹²redom ruši ono što lukavci smisle, što god započeli, on im izjalovi.

¹²Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.

¹³On hvata mudre u njihovu lukavstvu, naume spletkara obraća u ništa.

¹³Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.

¹⁴Posred bijela dana zapadnu u tamu, pipaju u podne kao usred noći.

¹⁴Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.

¹⁵On iz njinih ralja izbavlja jadnika, iz silničkih ruku diže siromaha.

¹⁵Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.

¹⁶Tako se pokaže nada nevoljniku, i nepravda mora zatvoriti usta.

¹⁶Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.

¹⁷Da, blago čovjeku koga Bog odbaci! Stoga ti ne prezri karanje Svesilnog!

¹⁷Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.

¹⁸On ranjava, ali i ranu povija, udara i svojom zacjeljuje rukom.

¹⁸Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

¹⁹Iz šest će nevolja tebe izbaviti, ni u sedmoj zlo te dotaknuti neće.

¹⁹Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.

²⁰U gladi, od smrti on će te spasiti, a u ratu, oštru će te otet maču.

²⁰Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos.

²¹Biču zla jezika uklonit će tebe, ispred otimača bez straha ćeš biti.

²¹Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

²²Suši i studeni ti ćeš se smijati i od divljih zvijeri strahovati nećeš.

²²Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

²³Sklopit' ti ćeš savez s kamenjem na njivi, zvjerad divlja s tobom u miru će biti.

²³Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.

²⁴U šatoru svome mir ćeš uživati, dom svoj kad pohodiš netaknut će stajat.

²⁴Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

²⁵Koljeno ćeš svoje gledat' gdje se množi i potomstvo gdje ti kao trava raste.

²⁵Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.

²⁶U grob ti ćeš leći kada budeš zreo, kao što se žito snosi kad dozori.

²⁶Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.

²⁷Sve motrismo ovo: istina je živa! zato sve za dobro svoje ti poslušaj."

²⁷Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui”.