1Bildan iz Šuaha progovori tad i reče:
1Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:
2"Dokad ćeš jošte govoriti tako, dokle će ti riječ kao vihor biti?
2“Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.
3TÓa zar može Bog pravo pogaziti, može li pravdu izvrnut' Svesilni?
3Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
4Ako mu djeca tvoja sagriješiše, preda ih zato bezakonju njinu.
4Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.
5Al' ako Boga potražiš iskreno i od Svesilnog milost ti izmoliš;
5Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,
6ako li budeš čist i neporočan, odsad će svagda on nad tobom bdjeti i obnovit će kuću pravedniku.
6būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.
7Bit će malena tvoja sreća prošla prema budućoj što te očekuje.
7Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.
8No pitaj samo prošle naraštaje, na mudrost pređa njihovih pripazi.
8Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.
9Od jučer mi smo i ništa ne znamo, poput sjene su na zemlji nam dani.
9Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.
10Oni će te poučit' i reći ti, iz srca će svog izvući besjede:
10Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.
11'Izvan močvare zar će rogoz nići? Zar će bez vode trstika narasti?
11Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?
12Zeleni se sva, al' i nekošena usahne prije svake druge trave.
12Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.
13To je kob svakog tko Boga zaboravi; tako propada nada bezbožnika:
13Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.
14Nit je tanana njegovo uzdanje, a ufanje mu kuća paukova.
14Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas tik voratinklis.
15Nasloni li se, ona mu se ljulja, prihvati li se, ona mu se ruši.
15Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.
16Zeleni se i sav na suncu buja, vrt su mu cio mladice prerasle.
16Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.
17Svojim korijenjem krš je isprepleo te život crpe iz živa kamena.
17Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.
18A kad ga s mjesta njegova istrgnu, ono ga niječe: 'Nikada te ne vidjeh!'
18Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.
19I evo gdje na putu sada trune dok drugo bilje već niče iz zemlje.
19Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.
20Ne, Bog neće odbacit' neporočne, niti će rukom poduprijet' opake.
20Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.
21Smijeh će ti opet ispuniti usta, s usana će odjeknuti klicanje.
21Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.
22Dušmane će ti odjenut' sramota i šatora će nestat' zlikovačkog.'"
22Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks”.