1 "Gwelodd fy llygad hyn i gyd; clywodd fy nghlust ef, a'i ddeall.
1“Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.
2 Rwyf finnau'n deall gystal � chwithau; nid wyf yn ddim salach na chwi.
2Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.
3 Eto �'r Hollalluog y dymunaf siarad, a dadlau fy achos gyda Duw;
3Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.
4 ond yr ydych chwi'n palu celwydd, a'r cwbl ohonoch yn plethu anwiredd.
4Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.
5 O na fyddech yn cadw'n ddistaw! Hynny a fyddai'n ddoeth i chwi.
5Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.
6 Gwrandewch yn awr ar fy achos, a rhowch ystyriaeth i'm dadl.
6Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.
7 A ddywedwch gelwydd dros Dduw, a thwyll er ei fwyn?
7Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?
8 A gymerwch chwi ei blaid, a dadlau dros Dduw?
8Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?
9 A fydd yn dda arnoch pan chwilia ef chwi? A ellwch ei dwyllo ef fel y twyllir meidrolyn?
9Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?
10 Bydd ef yn sicr o'ch ceryddu os cymerwch ffafriaeth yn y dirgel.
10Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.
11 Onid yw ei fawredd yn eich dychryn? Oni ddisgyn ei arswyd arnoch?
11Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?
12 Geiriau lludw yw eich gwirebau, a chlai yw eich amddiffyniad.
12Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.
13 "Byddwch ddistaw, a gadewch i mi lefaru, a doed a ddelo arnaf.
13Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.
14 Cymeraf fy nghnawd rhwng fy nannedd, a'm heinioes yn fy nwylo.
14Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?
15 Yn sicr, fe'm lladd; nid oes gobaith imi; eto amddiffynnaf fy muchedd o'i flaen.
15Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.
16 A hyn sy'n rhoi hyder i mi, na all neb annuwiol fynd ato.
16Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.
17 Gwrandewch yn astud ar fy ngeiriau, a rhowch glust i'm tystiolaeth.
17Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.
18 Dyma fi wedi trefnu f'achos; gwn y caf fy nghyfiawnhau.
18Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.
19 Pwy sydd i ddadlau � mi, i wneud imi dewi a rhoi i fyny'r ysbryd?
19Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.
20 Gwna ddau beth yn unig imi, ac nid ymguddiaf oddi wrthyt:
20Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:
21 symud dy law oddi arnaf, fel na'm dychryner gan dy arswyd;
21atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.
22 yna galw arnaf ac atebaf finnau, neu gad i mi siarad a rho di ateb.
22Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.
23 Beth yw nifer fy meiau a'm pechodau? Dangos imi fy nhrosedd a'm pechod.
23Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.
24 Pam yr wyt yn cuddio dy wyneb, ac yn f'ystyried yn elyn iti?
24Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?
25 A ddychryni di ddeilen grin, ac ymlid soflyn sych?
25Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?
26 Oherwydd dygaist bethau chwerw yn f'erbyn, a gwneud imi etifeddu drygioni fy ieuenctid.
26Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;
27 Gosodaist fy nhraed mewn cyffion (yr wyt yn gwylio fy holl ffyrdd), a rhoist nod ar wadnau fy nhraed.
27Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.
28 Ond derfydd dyn fel costrel groen, fel dilledyn wedi ei ysu gan wyfyn.
28Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių”.