1 Atebodd Job:
1Jobas atsakydamas tarė:
2 "Gwrandewch eto ar fy ngeiriau; felly y rhowch gysur imi.
2“Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tokia bus jūsų paguoda.
3 Goddefwch i mi lefaru, ac wedi imi lefaru, cewch watwar.
3Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.
4 Oni chaf ddweud fy nghwyn wrth rywun? a pham na chaf fod yn ddiamynedd?
4Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.
5 Edrychwch arnaf, a synnwch, a rhowch eich llaw ar eich genau.
5Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.
6 Pan ystyriaf hyn, rwy'n arswydo, a daw cryndod i'm cnawd.
6Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.
7 "Pam y caiff yr annuwiol fyw, a heneiddio'n gadarnach eu nerth?
7Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgos?
8 Y mae eu plant yn byw o'u cwmpas, a'u teulu yn eu hymyl.
8Jų palikuonys įsikuria jų aplinkoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.
9 Y mae eu tylwyth yn ddiogel oddi wrth ddychryn, ac ni ddaw dyrnod Duw arnynt.
9Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.
10 Y mae eu tarw'n cyfloi yn ddi-feth, a'u buwch yn bwrw lloi heb erthylu.
10Jų galvijai veisiasi, karvės apsiveršiuoja ir neišsimeta.
11 Caiff eu plantos grwydro'n rhydd fel defaid, a dawnsia'u plant yn hapus.
11Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.
12 Canant gyda'r dympan a'r delyn, a byddant lawen wrth su373?n y pibau.
12Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.
13 Treuliant eu dyddiau mewn esmwythyd, a disgynnant i Sheol mewn heddwch.
13Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,
14 Dywedant wrth Dduw, 'Cilia oddi wrthym; ni fynnwn wybod dy ffyrdd.
14nors jie sako Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.
15 Pwy yw'r Hollalluog i ni ei wasanaethu, a pha fantais sydd inni os gwedd�wn arno?'
15Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?’
16 "Ai yn eu dwylo'u hunain y mae eu ffyniant? Pell yw cyngor y drygionus oddi wrth Dduw.
16Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.
17 "Pa mor aml y diffoddir lamp yr annuwiol, ac y daw eu dinistr arnynt hwy, ac y tynghedir hwy i boen gan ei lid?
17Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.
18 A ydynt hwy fel gwelltyn o flaen y gwynt, neu fel us a ddygir ymaith gan y storm?
18Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.
19 A geidw Duw ddinistr rhiant i'w blant? Na, taled iddo ef ei hun, a'i ddarostwng.
19Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams! Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų.
20 Bydded i'w lygaid ei hun weld ei ddinistr, ac yfed o lid yr Hollalluog.
20Jo akys tepamato savo pražūtį ir jis tegeria Visagalio rūstybę.
21 Pa ddiddordeb fydd ganddo yn ei deulu ar ei �l, pan fydd nifer ei fisoedd wedi darfod?
21Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?
22 "A ellir dysgu gwybodaeth i Dduw? Onid ef sy'n barnu'r beilchion?
22Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?
23 "Bydd un farw yn ei lwyddiant, mewn llonyddwch a thawelwch,
23Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,
24 ei lwynau yn llawn braster, a m�r ei esgyrn yn iraidd.
24jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.
25 Bydd arall farw yn chwerw ei ysbryd, heb brofi daioni.
25Kitas miršta su apkartusia siela, nieko gero neragavęs.
26 Ond gorweddant gyda'i gilydd yn y pridd, a'r pryfed yn amdo drostynt.
26Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.
27 "Yn awr gwn eich meddyliau, a'r bwriadau sydd gennych i'm drygu;
27Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.
28 oherwydd dywedwch, 'Ble'r aeth tu375?'r pendefig? a phle mae trigfannau'r annuwiol?'
28Jūs sakote: ‘Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?’
29 Oni ofynnwch i'r rhai sy'n teithio'r ffordd? Onid ydych yn adnabod yr arwyddion,
29Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,
30 yr arbedir y drygionus rhag dydd dinistr, ac y gwaredir ef rhag dydd digofaint?
30kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.
31 Pwy a'i cyhudda yn ei wyneb? Pwy a d�l yn �l iddo am yr hyn a wnaeth?
31Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?
32 Pan ddygir ef i'r bedd, cedwir gwyliadwriaeth ar ei feddrod.
32Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.
33 Y mae tywyrch y fynwent yn dyner arno; bydd gorymdaith yn dilyn ar ei �l, a thyrfa niferus yn cerdded o'i flaen.
33Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui jį ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.
34 Sut, felly, y mae eich gwagedd yn gysur i mi? Nid oes ond twyll yn eich atebion."
34Kaip tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė”.