1 Geiriau Agur fab Jaceh o Massa. Dyma'i eiriau i Ithiel, i Ithiel ac Ucal:
1Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:
2 Yr wyf yn fwy anwar na neb; nid oes deall dynol gennyf.
2“Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.
3 Ni ddysgais ddoethineb, ac nid wyf yn dirnad deall yr Un Sanctaidd.
3Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.
4 Pwy a esgynnodd i'r nefoedd, ac yna disgyn? Pwy a gasglodd y gwynt yn ei ddwrn? Pwy a rwymodd y dyfroedd mewn gwisg? Pwy a sefydlodd holl derfynau'r ddaear? Beth yw ei enw, neu enw ei fab, os wyt yn gwybod?
4Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?
5 Y mae pob un o eiriau Duw wedi ei brofi; y mae ef yn darian i'r rhai sy'n ymddiried ynddo.
5Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.
6 Paid ag ychwanegu dim at ei eiriau, rhag iddo dy geryddu, a'th gael yn gelwyddog.
6Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.
7 Gofynnaf am ddau beth gennyt; paid �'u gwrthod cyn imi farw:
7Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.
8 symud wagedd a chelwydd ymhell oddi wrthyf; paid � rhoi imi dlodi na chyfoeth; portha fi �'m dogn o fwyd,
8Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,
9 rhag imi deimlo ar ben fy nigon, a'th wadu, a dweud, "Pwy yw'r ARGLWYDD?" Neu rhag imi fynd yn dlawd, a throi'n lleidr, a gwneud drwg i enw fy Nuw.
9kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.
10 Paid � difr�o gwas wrth ei feistr, rhag iddo dy felltithio, a'th gael yn euog.
10Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.
11 Y mae rhai yn melltithio'u tad, ac yn amharchu eu mam.
11Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.
12 Y mae rhai yn bur yn eu golwg eu hunain, ond heb eu glanhau o'u haflendid.
12Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.
13 Y mae rhai yn ymddwyn yn falch, a'u golygon yn uchel.
13Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.
14 Y mae rhai �'u dannedd fel cleddyfau, a'u genau fel cyllyll, yn difa'r tlawd o'r tir, a'r anghenus o blith pobl.
14Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.
15 Y mae gan y gele ddwy ferch sy'n dweud, "Dyro, dyro." Y mae tri pheth na ellir eu digoni, ie, pedwar nad ydynt byth yn dweud, "Digon":
15Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.
16 Sheol, a'r groth amhlantadwy, a'r tir sydd heb ddigon o ddu373?r, a'r t�n nad yw byth yn dweud, "Digon".
16Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnisji nesako: ‘Užtenka!’
17 Y llygad sy'n gwatwar tad, ac yn dirmygu ufudd-dod i fam, fe'i tynnir allan gan gigfrain y dyffryn, ac fe'i bwyteir gan y fwltur.
17Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.
18 Y mae tri pheth yn rhyfeddol imi, pedwar na allaf eu deall:
18Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:
19 ffordd yr eryr yn yr awyr, ffordd neidr ar graig, ffordd llong ar y cefnfor, a ffordd dyn gyda merch.
19erelio kelias padangėje, gyvatėsant uolos, laivojūroje ir vyro kelias su mergaite.
20 Dyma ymddygiad y wraig odinebus: y mae'n bwyta, yn sychu ei cheg, ac yn dweud, "Nid wyf wedi gwneud drwg."
20Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.
21 Y mae tri pheth sy'n cynhyrfu'r ddaear, pedwar na all hi eu dioddef:
21Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:
22 gwas pan ddaw'n frenin, ffu373?l pan gaiff ormod o fwyd,
22tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,
23 dynes atgas yn cael gu373?r, a morwyn yn disodli ei meistres.
23bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.
24 Y mae pedwar peth ar y ddaear sy'n fach, ond yn eithriadol ddoeth:
24Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:
25 y morgrug, creaduriaid sydd heb gryfder, ond sy'n casglu eu bwyd yn yr haf;
25skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;
26 y cwningod, creaduriaid sydd heb nerth, ond sy'n codi eu tai yn y creigiau;
26triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;
27 y locustiaid, nad oes ganddynt frenin, ond sydd i gyd yn mynd allan yn rhengoedd;
27skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;
28 a'r fadfall, y gelli ei dal yn dy law, ond sydd i'w chael ym mhalas brenhinoedd.
28voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.
29 Y mae tri pheth sy'n hardd eu cerddediad, pedwar sy'n rhodio'n urddasol:
29Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:
30 llew, gwron ymhlith yr anifeiliaid, nad yw'n cilio oddi wrth yr un ohonynt;
30liūtasstipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;
31 ceiliog yn torsythu; bwch gafr; a brenin yn arwain ei bobl.
31kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.
32 Os bu iti ymddwyn yn ff�l trwy ymffrostio, neu gynllwynio drwg, rho dy law ar dy enau.
32Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.
33 Oherwydd o gorddi llaeth ceir ymenyn, o wasgu'r trwyn ceir gwaed, ac o fegino llid ceir cynnen.
33Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.