¹ Fy mab, rho sylw i'm doethineb, a gwrando ar fy neall,

¹Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

² er mwyn iti ddal ar synnwyr ac i'th wefusau ddiogelu deall.

²kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

³ Y mae gwefusau'r wraig ddieithr yn diferu m�l, a'i geiriau yn llyfnach nag olew,

³Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

⁴ ond yn y diwedd y mae'n chwerwach na wermod, yn llymach na chleddyf daufiniog.

⁴Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

⁵ Prysura ei thraed at farwolaeth, ac arwain ei chamre i Sheol.

⁵Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

⁶ Nid yw hi'n ystyried llwybr bywyd; y mae ei ffyrdd yn anwadal, a hithau'n ddi-hid.

⁶Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

⁷ Ond yn awr, blant, gwrandewch arnaf, a pheidiwch � throi oddi wrth fy ymadroddion.

⁷Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

⁸ Cadw draw oddi wrth ei ffordd; paid � mynd yn agos at ddrws ei thu375?;

⁸Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

⁹ rhag iti roi dy enw da i eraill a'th urddas i estroniaid,

⁹kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

¹⁰ a rhag i ddieithriaid ymborthi ar dy gyfoeth ac i'th lafur fynd i du375? estron;

¹⁰kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

¹¹ rhag iti gael gofid pan ddaw dy ddiwedd, pan fydd dy gorff a'th gnawd yn darfod,

¹¹ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

¹² a dweud, "Pam y bu imi gas�u disgyblaeth, ac anwybyddu cerydd?

¹²ir sakyti: “Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

¹³ Nid oeddwn yn gwrando ar lais fy athrawon, nac yn rhoi sylw i'r rhai a'm dysgai.

¹³neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

¹⁴ Yr oeddwn ar fin bod yn gwbl ddrwg yng ngolwg y gynulleidfa gyfan."

¹⁴Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury”.

¹⁵ Yf ddu373?r o'th bydew dy hun, du373?r sy'n tarddu o'th ffynnon di.

¹⁵Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

¹⁶ Paid � gadael i'th ffynhonnau orlifo i'r ffordd, na'th ffrydiau du373?r i'r stryd.

¹⁶Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

¹⁷ Byddant i ti dy hun yn unig, ac nid i'r dieithriaid o'th gwmpas.

¹⁷Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

¹⁸ Bydded bendith ar dy ffynnon, a llawenha yng ngwraig dy ieuenctid,

¹⁸Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

¹⁹ ewig hoffus, iyrches ddymunol; bydded i'w bronnau dy foddhau bob amser, a chymer bleser o'i chariad yn gyson.

¹⁹Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

²⁰ Fy mab, pam y ceisi bleser gyda gwraig ddieithr, a chofleidio estrones?

²⁰Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

²¹ Oherwydd y mae'r ARGLWYDD yn gwylio ffyrdd pob un, ac yn chwilio ei holl lwybrau.

²¹Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

²² Delir y drygionus gan ei gamwedd ei hun, ac fe'i caethiwir yng nghadwynau ei bechod;

²²Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

²³ bydd farw o ddiffyg disgyblaeth, ar goll oherwydd ei ffolineb mawr.

²³Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.