¹ Fy mab, os rhoddaist wystl i'th gymydog, neu fynd yn feichiau i ddieithryn,

¹Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,

² a chael dy rwymo gan dy eiriau dy hun, a'th ddal gan eiriau dy enau,

²tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

³ yna gweithreda fel hyn, fy mab, ac achub dy hun: gan dy fod yn llaw dy gymydog, dos ar frys ac ymbil �'th gymydog;

³Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.

⁴ paid � rhoi cwsg i'th lygaid na gorffwys i'th amrannau;

⁴Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.

⁵ achub dy hun fel ewig o afael yr heliwr, neu aderyn o law yr adarwr.

⁵Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

⁶ Ti ddiogyn, dos at y morgrugyn, a sylwa ar ei ffordd a bydd ddoeth.

⁶Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

⁷ Er nad oes ganddo arweinydd na rheolwr na llywodraethwr,

⁷Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,

⁸ y mae'n darparu ei gynhaliaeth yn yr haf, yn casglu ei fwyd amser cynhaeaf.

⁸bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

⁹ O ddiogyn, am ba hyd y byddi'n gorweddian? Pa bryd y codi o'th gwsg?

⁹Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?

¹⁰ Ychydig gwsg, ychydig hepian, ychydig blethu dwylo i orffwys,

¹⁰Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,

¹¹ a daw tlodi arnat fel dieithryn creulon, ac angen fel gu373?r arfog.

¹¹ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

¹² Un dieflig, un drwg, sy'n taenu geiriau dichellgar,

¹²Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,

¹³ yn wincio �'i lygad, yn pwnio �'i droed, ac yn gwneud arwyddion �'i fysedd.

¹³mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.

¹⁴ Ei fwriad yw gwyrdroi, cynllunio drwg yn wastad, a chreu cynnen.

¹⁴Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

¹⁵ Am hynny daw dinistr arno yn ddisymwth; fe'i dryllir yn sydyn heb fodd i'w arbed.

¹⁵Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

¹⁶ Chwe pheth sy'n gas gan yr ARGLWYDD, saith peth sy'n ffiaidd ganddo:

¹⁶Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:

¹⁷ llygaid balch, tafod ffals, dwylo'n tywallt gwaed dieuog,

¹⁷išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

¹⁸ calon yn cynllunio oferedd, traed yn prysuro i wneud drwg,

¹⁸širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

¹⁹ gau dyst yn dweud celwydd, ac un sy'n codi cynnen rhwng perthnasau.

¹⁹neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

²⁰ Fy mab, cadw orchymyn dy dad; paid ag anwybyddu cyfarwyddyd dy fam;

²⁰Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

²¹ clyma hwy'n wastad yn dy galon, rhwym hwy am dy wddf.

²¹Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.

²² Fe'th arweiniant ple bynnag yr ei, a gwylio drosot pan orffwysi, ac ymddiddan � thi pan gyfodi.

²²Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.

²³ Oherwydd y mae gorchymyn yn llusern, a chyfarwyddyd yn oleuni, a cherydd disgyblaeth yn arwain i fywyd,

²³Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.

²⁴ ac yn dy gadw rhag gwraig cymydog a rhag gweniaith y ddynes estron.

²⁴Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

²⁵ Paid � chwennych ei phrydferthwch, a phaid � gadael i'w chiledrychiad dy ddal;

²⁵Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

²⁶ oherwydd gellir cael putain am bris torth, ond y mae gwraig rhywun arall yn chwilio am fywyd brasach.

²⁶Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.

²⁷ A all dyn gofleidio t�n yn ei fynwes heb losgi ei ddillad?

²⁷Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?

²⁸ A all dyn gerdded ar farwor heb losgi ei draed?

²⁸Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?

²⁹ Felly y bydd yr un sy'n mynd at wraig ei gymydog; ni all unrhyw un gyffwrdd � hi heb gosb.

²⁹Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

³⁰ Oni ddirmygir lleidr pan fo'n dwyn i foddhau ei chwant, er ei fod yn newynog?

³⁰Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.

³¹ Pan ddelir ef, rhaid iddo dalu'n �l seithwaith, a rhoi'r cyfan sydd ganddo.

³¹Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.

³² Felly, y mae'r godinebwr yn un disynnwyr, ac yn ei ddifetha'i hun wrth wneud hynny;

³²Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

³³ caiff niwed ac amarch, ac ni ddil�ir ei warth.

³³Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;

³⁴ Oherwydd y mae eiddigedd yn cynddeiriogi gu373?r priod, ac nid yw'n arbed pan ddaw cyfle i ddial;

³⁴nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

³⁵ ni fyn dderbyn iawndal, ac nis bodlonir, er cymaint a roddi.

³⁵Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.