1 Fy mab, cadw fy ngeiriau, a thrysora fy ngorchmynion.
1Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.
2 Cadw fy ngorchmynion, iti gael byw, a boed fy nghyfarwyddyd fel cannwyll dy lygad.
2Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.
3 Rhwym hwy am dy fysedd, ysgrifenna hwy ar lech dy galon.
3Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.
4 Dywed wrth ddoethineb, "Fy chwaer wyt ti", a chyfarch ddeall fel c�r,
4Išmintį vadink savo seserimi, o supratimąartimiausiu savo draugu,
5 i'th gadw dy hun rhag y wraig ddieithr, a rhag yr estrones a'i geiriau gwenieithus.
5kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.
6 Yr oeddwn yn ffenestr fy nhu375?, yn edrych allan trwy'r dellt
6Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,
7 ac yn gwylio'r rhai ifainc gwirion; a gwelais yn eu plith un disynnwyr
7mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.
8 yn mynd heibio i gornel y stryd, ac yn troi i gyfeiriad ei thu375?
8Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.
9 yn y cyfnos, yn hwyr y dydd, pan oedd yn dechrau nosi a thywyllu.
9Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,
10 Daeth dynes i'w gyfarfod, wedi ei gwisgo fel putain, ac yn llawn ystryw �
10jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
11 un benchwiban a gwamal, nad yw byth yn aros gartref,
11Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;
12 weithiau ar y stryd, weithiau yn y sgw�r, yn llercian ym mhob cornel �
12tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.
13 y mae'n cydio ynddo ac yn ei gusanu, ac yn ddigon wynebgaled i ddweud wrtho,
13Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:
14 "Roedd yn rhaid imi offrymu heddoffrymau, ac rwyf newydd gyflawni f'addewid;
14“Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.
15 am hynny y deuthum allan i'th gyfarfod ac i chwilio amdanat, a dyma fi wedi dy gael.
15Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.
16 Taenais ar fy ngwely gwrlid o frethyn lliwgar yr Aifft;
16Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,
17 ac rwyf wedi persawru fy ngwely � myrr, aloes a sinamon.
17iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.
18 Tyrd, gad inni ymgolli mewn cariad tan y bore, a chael mwynhad wrth garu.
18Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;
19 Oherwydd nid yw'r gu373?r gartref; fe aeth ar daith bell.
19nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.
20 Cymerodd god o arian gydag ef, ac ni fydd yn �l nes y bydd y lleuad yn llawn."
20Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną”.
21 Y mae'n ei ddenu �'i phersw�d, ac yn ei hudo �'i geiriau gwenieithus.
21Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.
22 Y mae yntau'n ei dilyn heb oedi, fel ych yn mynd i'r lladd-dy, fel carw yn neidio i'r rhwyd
22Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,
23 cyn i'r saeth ei drywanu i'r byw, fel aderyn yn hedeg yn syth i'r fagl heb wybod fod ei einioes mewn perygl.
23kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.
24 Yn awr, blant, gwrandewch arnaf, a rhowch sylw i'm geiriau.
24Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.
25 Paid � gadael i'th galon dy ddenu i'w ffyrdd, a phaid � chrwydro i'w llwybrau;
25Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.
26 oherwydd y mae wedi taro llawer yn gelain, a lladdwyd nifer mawr ganddi.
26Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.
27 Ffordd i Sheol yw ei thu375?, yn arwain i lawr i neuaddau marwolaeth.
27Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.