1Kanto de suprenirado. De David. Mi ekgxojis, kiam oni diris al mi: Ni iru en la domon de la Eternulo.
1ترنيمة المصاعد. لداود. فرحت بالقائلين لي الى بيت الرب نذهب.
2Niaj piedoj staris en viaj pordegoj, Ho Jerusalem,
2تقف ارجلنا في ابوابك يا اورشليم.
3Vi Jerusalem, konstruita kiel urbo, En kiu cxio kunigxis.
3اورشليم المبنية كمدينة متصلة كلها
4Tien supreniris la triboj, la triboj de la Eternulo, Laux la moro de Izrael, Por glori la nomon de la Eternulo.
4حيث صعدت الاسباط اسباط الرب شهادة لاسرائيل ليحمدوا اسم الرب.
5CXar tie staris tronoj de jugxo, Tronoj de la domo de David.
5لانه هناك استوت الكراسي للقضاء كراسي بيت داود.
6Deziru pacon al Jerusalem; Bonan staton havu viaj amantoj.
6اسالوا سلامة اورشليم. ليسترح محبوك.
7Paco estu inter viaj muroj, Bonstato en viaj palacoj.
7ليكن سلام في ابراجك راحة في قصورك.
8Pro miaj fratoj kaj amikoj mi do diru: Paco estu al vi.
8من اجل اخوتي واصحابي لاقولنّ سلام بك.
9Pro la domo de la Eternulo, nia Dio, Mi deziras al vi bonon.
9من اجل بيت الرب الهنا التمس لك خيرا