1La vino estas blasfemanto, ebriiga trinkajxo estas sovagxa; Kaj kiu delogigxas per ili, tiu ne estas prudenta.
1Vynaspasityčiotojas, o stiprus gėrimaspašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas.
2Minaco de regxo estas kiel kriego de leono; Kiu lin kolerigas, tiu pekas kontraux sia animo.
2Karaliaus rūstybė yra kaip liūto riaumojimas; kas jį erzina, nusideda prieš savo gyvybę.
3Estas honoro por homo cxesigi malpacon; Sed cxiu malsagxulo estas malpacema.
3Garbė žmogui vengti ginčų, bet kiekvienas kvailys įsivelia į juos.
4En la malvarma tempo mallaborulo ne plugas; Li petos en auxtuno, kaj li nenion ricevos.
4Tinginys nearia dėl šalčio, todėl derliaus metu elgetaus ir nieko neturės.
5Intenco en la koro de homo estas profunda akvo; Sed homo sagxa gxin elcxerpos.
5Patarimas žmogaus širdyje yra kaip gilus vanduo, sumanus žmogus jį semia.
6Multaj homoj proklamas pri sia boneco; Sed kiu trovos homon fidelan?
6Daugelis žmonių skelbia savo gerumą, bet kas suras ištikimą žmogų?
7Virtulo iras en sia senpekeco; Felicxaj estas liaj infanoj post li.
7Teisus žmogus vaikšto savo nekaltume, ir jo vaikai bus palaiminti.
8Regxo, kiu sidas sur trono de jugxo, Disventumas per siaj okuloj cxion malbonan.
8Karalius, sėdėdamas teismo soste, savo akimis išsklaido visą blogį.
9Kiu povas diri:Mi purigis mian koron, Mi estas libera de mia peko?
9Kas gali sakyti: “Apvaliau savo širdį, esu be nuodėmės”?
10Neegalaj peziloj, neegalaj mezuroj, Ambaux estas abomenajxo por la Eternulo.
10Skirtingi svarsčiai ir skirtingi saikai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse.
11Ecx knabon oni povas ekkoni laux liaj faroj, CXu estas pura kaj justa lia konduto.
11Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.
12Orelon auxdantan kaj okulon vidantan: Ilin ambaux kreis la Eternulo.
12Viešpats sutvėrė girdinčią ausį ir matančią akį.
13Ne amu dormon, por ke vi ne malricxigxu; Malfermu viajn okulojn, kaj vi satigxos de pano.
13Kas mėgsta miegoti, tampa beturtis; atsimerk ir turėsi pakankamai maisto.
14Malbona, malbona, diras la acxetanto; Sed kiam li foriris, tiam li fanfaronas.
14Pirkėjas sako: “Niekam tikę, niekam tikę!”, o nuėjęs savo keliu giriasi.
15Oni povas havi oron kaj multe da perloj; Sed busxo prudenta estas multevalora ilo.
15Yra aukso ir daugybė perlų, bet pažinimo lūpos yra didelė brangenybė.
16Prenu la veston de tiu, kiu garantiis por aliulo; Kaj pro la fremduloj prenu de li garantiajxon.
16Paimk apdarą iš to, kuris laidavo už svetimą, ir turėk užstatą iš suvedžiotojo.
17Malhonesta pano estas bongusta por homo; Sed lia busxo poste estos plena de sxtonetoj.
17Skani žmogui duona, apgaule įgyta, bet paskui jo burna yra pilna žvyro.
18Intencoj fortikigxas per konsilo; Kaj militon oni faru prudente.
18Sumanymai įtvirtinami patarimais, ir kariauti nepradėk neapsvarstęs.
19Kiu malkasxas sekreton, tiu estas kiel kalumnianto; Ne komunikigxu kun tiu, kiu havas largxan busxon.
19Kas vaikšto plepėdamas, atidengia paslaptis, todėl nesusidėk su pataikūnais.
20Kiu malbenas sian patron kaj sian patrinon, Ties lumilo estingigxos meze de profunda mallumo.
20Kas keikia tėvą ir motiną, to žiburys užges visiškoje tamsoje.
21Heredo, al kiu oni komence tro rapidas, Ne estas benata en sia fino.
21Paveldėjimas, gautas paskubomis, galiausiai nebus palaimintas.
22Ne diru:Mi repagos malbonon; Fidu la Eternulon, kaj Li vin helpos.
22Nesakyk: “Atlyginsiu už pikta”. Lauk Viešpaties, ir Jis padės tau.
23Neegalaj peziloj estas abomenajxo por la Eternulo, Kaj malvera pesilo estas ne bona.
23Skirtingi svarsčiai yra pasibjaurėjimas Viešpačiui ir neteisingos svarstyklės nėra gerai.
24La irado de homo dependas de la Eternulo; Kiel homo povus kompreni sian vojon?
24Viešpats veda žmogų, kaip tad gali žmogus suprasti savo kelią?
25GXi estas reto por homo, se li rapidas nomi ion sankta Kaj esploras nur post faro de promeso.
25Spąstai žmoguipadaryti įžadą, o po to galvoti.
26Sagxa regxo dispelas malvirtulojn, Kaj venigas radon sur ilin.
26Išmintingas karalius išblaško nedorėlius ir juos smarkiai baudžia.
27La animo de homo estas lumilo de la Eternulo; GXi esploras cxiujn internajxojn de la korpo.
27Žmogaus dvasia yra Viešpaties žiburys, tiriantis širdies gelmes.
28Favorkoreco kaj veremeco hardas regxon; Kaj per favorkoreco li subtenas sian tronon.
28Gailestingumas ir tiesa apsaugo karalių, ir jo sostas palaikomas gailestingumu.
29Gloro por junuloj estas ilia forto, Kaj ornamo por maljunuloj estas grizeco.
29Jaunuolių garbėjėga, o senuosius puošia žili plaukai.
30Vundoj de batoj devas penetri en malbonulon, Kaj frapoj devas iri profunde en lian korpon.
30Kirčių žymės pašalina pikta ir randai išvalo žmogaus širdį.