1Vortoj de Agur, filo de Jake. Profeta parolo de tiu viro al Itiel, al Itiel kaj Ukal.
1Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:
2Mi estas la plej malklera homo, Kaj homan prudenton mi ne posedas.
2“Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogaus proto.
3Kaj mi ne lernis sagxon, Kaj pri la Sanktulo mi ne havas ekkonon.
3Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.
4Kiu levigxis en la cxielon, kaj mallevigxis? Kiu kolektis la venton en siajn mankavojn? Kiu ligis la akvon en la veston? Kiu arangxis cxiujn limojn de la tero? Kia estas lia nomo? kaj kia estas la nomo de lia filo? CXu vi scias?
4Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?
5CXiu diro de Dio estas pura; Li estas sxildo por tiuj, kiuj Lin fidas.
5Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.
6Ne aldonu al Liaj vortoj, Por ke Li ne punu vin, kaj por ke vi ne aperu mensoganto.
6Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.
7Du aferojn mi petis de Vi; Ne rifuzu al mi, antaux ol mi mortos:
7Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu.
8Falsajxon kaj mensogajxon forigu de mi; Malricxecon kaj ricxecon ne donu al mi; Nutru min per tiom da pano, kiom mi bezonas.
8Pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,
9CXar alie mi eble trosatigxus kaj neus, kaj dirus:Kiu estas la Eternulo? Aux eble mi malricxigxus kaj sxtelus, Kaj malbonuzus la nomon de mia Dio.
9kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas yra Viešpats?’ arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.
10Ne kalumniu sklavon antaux lia sinjoro, Por ke li ne malbenu vin kaj vi ne farigxu kulpulo.
10Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.
11Estas generacio, kiu malbenas sian patron Kaj ne benas sian patrinon;
11Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.
12Generacio, kiu estas pura en siaj okuloj Kaj tamen ne lavigxis de siaj malpurajxoj;
12Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.
13Generacio, kiu tiel alte tenas siajn okulojn Kaj tiel levas siajn palpebrojn;
13Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.
14Generacio, kies dentoj estas glavoj kaj kies makzeloj estas trancxiloj, Por formangxi la malricxulojn de la tero kaj la mizerulojn inter la homoj.
14Karta, kurių dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.
15Hirudo havas du filinojn, kiuj krias:Donu, donu; Ili tri neniam satigxas. Kvar objektoj ne diras:Suficxe:
15Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: ‘Duok, duok!’ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: ‘Užtenka’.
16SXeol; senfrukta ventro; la tero ne satigxas de akvo; kaj la fajro ne diras:Suficxe.
16Tai mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnisji nesako: ‘Užtenka!’
17Okulon, kiu mokas la patron Kaj malsxatas obeadon al la patrino, Elpikos korvoj cxe la rivero kaj formangxos aglidoj.
17Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.
18Tri aferoj estas nekompreneblaj por mi, Kaj kvaran mi ne scias:
18Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:
19La vojon de aglo en la aero; La vojon de serpento sur roko; La vojon de sxipo meze de la maro; Kaj la vojon de viro cxe virgulino.
19erelio kelias padangėje, gyvatėsant uolos, laivojūroje ir vyro kelias su mergaite.
20Tia estas la vojo de virino adultanta: SXi mangxas, visxas la busxon, Kaj diras:Mi faris nenian pekon.
20Štai kelias neištikimos moters; ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: ‘Nieko blogo nepadariau’.
21Sub tri objektoj tremas la tero, Kaj kvar gxi ne povas porti:
21Dėl trijų dalykų sujuda žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:
22Sklavon, kiam li farigxis regxo; Malsagxulon, kiam li tro satigxis de pano;
22tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,
23Malamatan virinon, kiam sxi edzinigxis, Kaj sklavinon, kiam sxi elpelis sian sinjorinon.
23bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.
24Kvar estas malgranduloj sur la tero, Kaj tamen ili estas tre sagxaj:
24Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:
25La formikoj, popolo ne forta, Tamen ili en somero pretigas al si mangxajxon;
25skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisirengia sau maisto;
26La hirakoj, popolo senforta, Tamen ili faras siajn domojn en la roko;
26triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;
27La akridoj ne havas regxon, Kaj tamen ili cxiuj eliras en vicoj;
27skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;
28La lacerto krocxigxas per siaj manoj, Tamen gxi estas en regxaj palacoj.
28voras audžia savo rankomis, tačiau būna ir karaliaus rūmuose.
29Ekzistas tri, kiuj bone iras, Kaj kvar, kiuj marsxas bele:
29Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:
30La leono, plej forta el la bestoj, Cedas al neniu;
30liūtasstipriausias tarp žvėrių, nebijo nieko;
31Cervo kun bonaj lumboj; virkapro; Kaj regxo, kiun neniu povas kontrauxstari.
31kurtas, ožys ir karalius priešaky savo žmonių.
32Se vi agis malsagxe pro via fiereco, Kaj se vi intencis malbonon, Tiam metu la manon sur la busxon.
32Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.
33CXar batado de lakto produktas buteron, Ekbato de nazo aperigas sangon, Kaj incitado de kolero kauxzas malpacon.
33Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą”.