Esperanto

Lithuanian

Psalms

107

1Gloru la Eternulon, cxar Li estas bona; CXar eterna estas Lia boneco:
1Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.
2Diru la liberigitoj de la Eternulo, Kiujn Li liberigis el la mano de malamiko,
2Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,
3Kiujn Li kolektis el la landoj, De oriento kaj okcidento, De nordo kaj de la maro.
3ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.
4Ili vagis en la dezerto, laux vojo senviva, Urbon logxatan ili ne trovis;
4Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.
5Ili malsatis kaj soifis, Ilia animo en ili senfortigxis.
5Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.
6Sed ili ekkriis al la Eternulo en sia sufero, Kaj Li liberigis ilin el ilia mizero.
6Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.
7Kaj Li kondukis ilin laux gxusta vojo, Ke ili venu al urbo logxata.
7Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8Ili gloru la Eternulon por Lia boneco, Kaj por Liaj mirakloj antaux la homidoj.
8Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
9CXar Li satigis animon soifantan, Kaj animon malsatan Li plenigis per bonajxo.
9Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.
10Ili sidis en mallumo kaj en ombro de morto, Katenitaj de mizero kaj fero;
10Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,­
11CXar ili malobeis la vortojn de Dio Kaj malsxatis la decidon de la Plejaltulo.
11nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,
12Kaj Li frapis ilian koron per sufero; Ili falis, kaj neniu helpis.
12todėl Jis pažemino vargu jų širdis,­ krito, ir niekas jiems nepadėjo.
13Sed ili ekkriis al la Eternulo en sia sufero, Kaj Li liberigis ilin el ilia mizero.
13Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.
14Li eligis ilin el mallumo kaj ombro de morto, Kaj iliajn ligilojn Li dissxiris.
14Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.
15Ili gloru la Eternulon por Lia boneco, Kaj por Liaj mirakloj antaux la homidoj.
15Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
16CXar Li rompis kuprajn pordojn, Kaj disbatis ferajn riglilojn.
16Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.
17La malsagxuloj suferis pro siaj pekaj vojoj Kaj pro siaj krimoj;
17Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.
18CXiujn mangxojn abomenis ilia animo, Kaj ili atingis la pordegon de la morto.
18Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.
19Sed ili ekkriis al la Eternulo en sia sufero, Kaj Li liberigis ilin el ilia mizero.
19Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.
20Li sendis Sian vorton, Kaj Li sanigis ilin kaj savis ilin de la tombo.
20Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.
21Ili gloru la Eternulon por Lia boneco, Kaj por Liaj mirakloj antaux la homidoj.
21Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
22Kaj ili oferdonu dankajn oferojn, Kaj rakontu Liajn farojn kun kantado.
22Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.
23Kiuj veturas per sxipoj sur la maro, Kiuj komercas sur grandaj akvoj,
23Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,
24Tiuj vidis la farojn de la Eternulo Kaj Liajn miraklojn en la profundo.
24tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.
25Li diris, kaj aperis granda ventego Kaj alte levis gxiajn ondojn:
25Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.
26Ili levigxas gxis la cxielo, mallevigxas en la abismojn; Ilia animo konsumigxas de sufero;
26Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.
27Ili iras cxirkauxe kaj sxanceligxas kiel ebriulo, Kaj ilia tuta sagxeco malaperas.
27Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.
28Sed ili ekkriis al la Eternulo en sia sufero, Kaj Li eligis ilin el ilia mizero.
28Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.
29Li kvietigis la ventegon, Kaj gxiaj ondoj silentigxis.
29Jis nutildo audrą, nuramina bangas.
30Kaj ili ekgxojis, kiam farigxis silente; Kaj Li alkondukis ilin al la dezirata haveno.
30Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.
31Ili gloru la Eternulon por Lia boneco, Kaj por Liaj mirakloj antaux la homidoj.
31Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
32Kaj ili altigu Lin en popola kunveno, Kaj en kunsido de plejagxuloj ili Lin lauxdu.
32Jie teaukština Jį tautos susirinkime, tegiria Jį vyresniųjų taryboje.
33Li sxangxas riverojn en dezerton, Kaj fontojn de akvo en sekajxon;
33Upes Jis dykuma paverčia, vandens šaltinius­sausa žeme,
34Fruktoportan teron en salan dezerton, Pro la malboneco de gxiaj logxantoj.
34derlingą žemę paverčia druskynais dėl nedorybių žmonių, kurie joje gyvena.
35Li sxangxas dezerton en lagon, Kaj sekan teron en fontojn de akvo;
35Jis dykumą ežeru paverčia ir sausą žemę­vandens šaltiniais.
36Kaj Li logxigas tie malsatulojn, Kaj ili konstruas urbon logxatan.
36Jis alkanuosius apgyvendina ten, kad jie įkurtų gyvenamą miestą.
37Kaj ili prisemas kampojn, Plantas vinberujojn, kaj ricevas fruktojn.
37Jie apsėja laukus, pasodina vynuogynus, kurie atneša derlių.
38Kaj Li ilin benas, kaj ili tre multigxas, Kaj brutoj ne mankas al ili.
38Jis palaimina juos, ir jų labai padaugėja, jų galvijams neleidžia mažėti.
39Kaj kiam ili estas tre malmultaj kaj malfortaj Pro la premanta malbono kaj mizero,
39Kai jų sumažėja ir jie pažeminami priespauda, nelaimėmis ir širdgėla,
40Li versxas honton sur eminentulojn, Kaj erarvagigas ilin en dezerto senvoja.
40Jis paniekina kunigaikščius ir klaidina juos dykumoje be kelio,
41Malricxulon Li altigas el mizero, Kaj kreas familiojn kiel sxafojn.
41bet Jis pakelia vargšą iš nelaimės, padaro gausią kaip bandą jo giminę.
42La virtuloj tion vidas, kaj gxojas; Kaj cxia malboneco fermas sian busxon.
42Teisieji tai matys ir džiaugsis, o nedorybė užčiaups savo burną.
43Kiu estas sagxa, tiu tion observu, Kaj oni komprenu la favorajxojn de la Eternulo.
43Išmintingasis tai pamatys ir supras Viešpaties malonę.