Esperanto

Lithuanian

Psalms

119

1ALEF. Bone estas al tiuj, kies vojo estas senmakula, Kiuj iras laux la legxo de la Eternulo.
1Palaiminti, kurių kelias nepeiktinas, kurie pagal Viešpaties įstatymą vaikšto.
2Bone estas al tiuj, kiuj plenumas Liajn decidojn, Kiuj sercxas Lin per la tuta koro;
2Palaiminti, kurie klauso Jo liudijimų ir visa širdimi Jo ieško,
3Ili ne faras malbonagon, Ili iras laux Liaj vojoj.
3nedaro jie neteisybės, vaikšto Jo keliais.
4Vi ordonis al ni, Forte observi Viajn legxojn.
4Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius.
5Ho, estu fortikaj miaj vojoj, Ke mi observu Viajn legxojn!
5O kad mano keliai būtų nukreipti vykdyti Tavo nuostatus!
6Tiam mi ne bezonos honti, Kiam mi atentos cxiujn Viajn ordonojn.
6Niekada nepatirčiau gėdos, jei į Tavo įsakymus žiūrėčiau.
7Mi gloros Vin el pura koro, Lernante la jugxojn de Via justeco.
7Tyra širdimi Tave šlovinsiu, teisius Tavo nuosprendžius pažinęs.
8Viajn legxojn mi observos; Ne forlasu min tute.
8Nuostatus Tavo vykdysiu, nepalik manęs visiškai.
9BET. Per kio junulo povas purigi sian vojon? Per plenumado laux Viaj vortoj.
9Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą? Laikydamasis Tavo žodžių.
10Per mia tuta koro mi Vin sercxas; Ne lasu min deflankigxi de Viaj ordonoj.
10Visa širdimi ieškojau Tavęs, neleisk man nuo įsakymų Tavo nuklysti.
11En mia koro mi konservas Vian diron, Por ke mi ne peku antaux Vi.
11Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau nenusidėčiau.
12Benata Vi estas, ho Eternulo; Instruu al mi Viajn legxojn.
12Palaimintas esi, Viešpatie, mane savo nuostatų mokyk.
13Per miaj lipoj mi rakontas CXiujn decidojn de Via busxo.
13Savo lūpomis skelbiau visus Tavo sprendimus.
14Pri la vojo de Viaj legxoj mi gxojas, Kiel pri granda ricxeco.
14Tavo liudijimų keliais džiaugiuosi labiau negu visais turtais.
15Pri Viaj ordonoj mi meditas, Kaj mi rigardas Viajn vojojn.
15Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius.
16Mi havas plezuron de Viaj legxoj, Mi ne forgesas Vian vorton.
16Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių.
17GIMEL. Bonfaru al Via sklavo, Ke mi vivu kaj plenumu Vian vorton.
17Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi.
18Malfermu miajn okulojn, Ke mi vidu miraklojn de Via instruo.
18Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau.
19Migranto mi estas sur la tero; Ne kasxu antaux mi Viajn ordonojn.
19Esu žemėje svečias, neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20Elturmentigxis mia animo De sencxesa sintirado al Viaj jugxoj.
20Mano siela pailso, besiilgėdama Tavo sprendimų.
21Vi humiligas la malbenitajn fierulojn, Kiuj deklinigxas de Viaj ordonoj.
21Tu sudraudi išdidžiuosius; prakeikti nuklydę nuo Tavo įsakymų.
22Forigu de mi honton kaj malhonoron, CXar mi observas Viajn decidojn.
22Pašalink nuo manęs panieką ir gėdą, nes laikausi Tavo liudijimų.
23Ecx kiam sidas eminentuloj kaj parolas kontraux mi, Via sklavo meditas pri Viaj legxoj.
23Kunigaikščiai susirinkę tariasi prieš mane, bet Tavo tarnas mąsto apie Tavo nuostatus.
24Viaj decidoj estas mia plezuro, Miaj konsilantoj.
24Tavo liudijimai yra mano pasimėgimas ir mano patarėjai.
25DALET. Mia animo algluigxis al la polvo; Vivigu min laux Via vorto.
25Mano siela nublokšta į dulkes, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26Mi raportis pri miaj vojoj, kaj Vi auxskultis min; Instruu al mi Viajn legxojn.
26Savo kelius paskelbiau, ir Tu išklausei mane; pamokyk mane savo nuostatų.
27Komprenigu al mi la vojon de Viaj ordonoj; Kaj mi meditos pri Viaj mirakloj.
27Leisk man suvokti Tavo potvarkių kelią, tai kalbėsiu apie Tavo stebuklus.
28Konsumigxis mia animo pro malgxojo; Restarigu min laux Via vorto.
28Mano siela nyksta iš sielvarto, sustiprink mane, kaip esi pažadėjęs.
29La vojon de malvero deturnu de mi, Kaj donacu al mi Vian instruon.
29Melo kelią pašalink nuo manęs, savo įstatymu mane apdovanok.
30La vojon de la vero mi elektis, Mi sopiris al Viaj legxoj.
30Pasirinkau tiesos kelią, Tavo sprendimus laikau priešais save.
31Mi alkrocxigxis al Viaj ordonoj; Ho Eternulo, ne hontigu min.
31Įsitvėriau Tavo liudijimų; Viešpatie, neleisk man patirti gėdos.
32Mi kuras laux la vojo de Viaj legxoj, CXar Vi largxigas mian koron.
32Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai išplėsi mano širdį.
33HE. Montru al mi, ho Eternulo, la vojon de Viaj legxoj, Kaj mi gxin sekvos gxis la fino.
33Viešpatie, pamokyk mane savo nuostatų kelio, tai iki galo jo laikysiuos.
34Komprenigu al mi, kaj mi sekvos Vian instruon, Kaj mi konservos gxin per la tuta koro.
34Duok suprasti Tavo įstatymą, kad vykdyčiau ir nuoširdžiai jo laikyčiausi.
35Irigu min sur la vojeto de Viaj ordonoj, CXar en gxi mi havas plezuron.
35Savo įsakymų takais mane vesk, nes jais aš gėriuosi.
36Klinu mian koron al Viaj legxoj, Sed ne al profito.
36Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo,
37Deturnu miajn okulojn, ke ili ne rigardu falsajxon; Vivigu min per Viaj vojoj.
37nugręžk mano akis nuo tuštybių; atgaivink mane savo kelyje.
38Plenumu al Via sklavo Vian diron, Kiu koncernas respekton por Vi.
38Ištesėk pažadą, duotą savo tarnui, kuris bijosi Tavęs.
39Forigu mian malhonoron, kiun mi timas; CXar Viaj jugxoj estas bonaj.
39Nukreipk nuo manęs gėdą, kuri baugina mane, nes Tavo sprendimai yra geri.
40Jen mi deziregas Viajn ordonojn; Per Via justeco vivigu min.
40Štai aš ilgiuosi Tavo potvarkių, atgaivink mane savo teisumu.
41VAV. Kaj venu al mi Viaj favoroj, ho Eternulo, Via helpo, konforme al Via vorto,
41Viešpatie, būk man gailestingas, teateina Tavo išgelbėjimas, kaip Tu pažadėjai.
42Ke mi povu doni respondon al mia insultanto; CXar mi fidas Vian vorton.
42Tada duosiu atsakymą tam, kuris iš manęs tyčiojasi, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
43Ne forprenu tute de mia busxo la vorton de vero, CXar mi esperas al Viaj jugxoj.
43Neatimk iš manęs tiesos žodžio, nes laukiu Tavo sprendimų.
44Kaj mi konservos Vian instruon CXiam kaj eterne.
44Per amžių amžius laikysiuos Tavo įstatymo.
45Kaj mi iros en libereco, CXar mi sercxas Viajn ordonojn.
45Vaikščiosiu laisvas, nes tyrinėju Tavo potvarkius.
46Kaj mi parolos pri Viaj legxoj antaux regxoj, Kaj mi ne hontos.
46Kalbėsiu apie Tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nebūsiu sugėdintas.
47Kaj mi havos plezuron de Viaj ordonoj, Kiujn mi amas.
47Gėrėsiuosi Tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
48Kaj mi etendos miajn manojn al Viaj ordonoj, kiujn mi amas, Kaj mi meditos pri Viaj legxoj.
48Kelsiu rankas į Tavo įsakymus, kuriuos pamilau, mąstysiu apie Tavo nuostatus.
49ZAIN. Rememoru la vorton al Via sklavo, Pri kio Vi min esperigis.
49Prisimink žodį savo tarnui, kuriuo suteikei man viltį.
50CXi tio estas mia konsolo en mia mizero, Ke Via vorto min revivigas.
50Tai yra paguoda mano varge, nes Tavo žodis mane atgaivino.
51Fieruloj tre forte min mokas, Sed de Via instruo mi ne deklinigxis.
51Nors pasipūtėliai mane skaudžiai išjuokia, nuo Tavo įstatymo aš nenukrypau.
52Mi rememoras Viajn jugxojn de tempoj tre antikvaj, ho Eternulo, Kaj mi konsoligxas.
52Viešpatie, aš prisimenu Tavo senus nuosprendžius ir jais pasiguodžiu.
53Flama furiozo min kaptas pro la malvirtuloj, Kiuj forlasas Vian legxon.
53Mane siaubas apima, kai matau nedorėlį, nepaisantį Tavo įstatymo.
54Viaj legxoj estas por mi kantoj En la domo de mia migrado.
54Tavo nuostatai tapo man giesmėmis mano viešnagės namuose.
55Mi rememoras en la nokto Vian nomon, ho Eternulo, Kaj mi plenumas Vian instruon.
55Ir naktį atsimenu, Viešpatie, Tavąjį vardą ir laikausi Tavo įstatymo.
56Tio farigxis al mi, CXar mi observas Viajn ordonojn.
56Tai teko man, nes aš laikiausi Tavo potvarkių.
57HXET. Mi diris:Mia sortajxo estas, ho Eternulo, Plenumi Viajn vortojn.
57Viešpats yra mano dalis; aš pasižadėjau Tavo žodžių laikytis.
58Mi petegas antaux Vi per la tuta koro: Korfavoru min, konforme al Via vorto.
58Nuoširdžiai ieškau Tavo palankumo, būk gailestingas, kaip esi pažadėjęs.
59Mi esploris miajn vojojn Kaj direktis miajn pasxojn al Viaj legxoj.
59Galvojau apie savo kelią ir pasukau link Tavo liudijimų.
60Mi rapidas kaj ne prokrastas, Por plenumi Viajn ordonojn.
60Skubiai ir nedelsdamas vykdau Tavo įsakymus.
61Retoj de malvirtuloj min cxirkauxis; Sed Vian instruon mi ne forgesis.
61Nors nedorėliai apiplėšė mane, bet aš neužmiršau Tavo įstatymo.
62En la mezo de la nokto mi levigxas, Por glori Vin por Viaj justaj jugxoj.
62Vidurnaktį atsikėlęs, dėkoju už teisingus Tavo sprendimus.
63Mi estas kamarado por cxiuj, Kiuj Vin timas kaj kiuj observas Viajn ordonojn.
63Aš draugas visiems, kurie Tavęs bijo ir Tavo potvarkius vykdo.
64De Via boneco, ho Eternulo, la tero estas plena; Instruu al mi Viajn legxojn.
64Viešpatie, žemė pilna Tavo gailestingumo, mokyk mane savo nuostatų.
65TET. Bonon Vi faris al Via sklavo, ho Eternulo, Konforme al Via vorto.
65Viešpatie, Tu darei savo tarnui gera, kaip buvai pažadėjęs.
66Bonajn morojn kaj scion instruu al mi, CXar al Viaj ordonoj mi kredas.
66Mokyk mane teisingai nuspręsti ir pasirinkti, nes aš patikėjau Tavo įsakymais.
67Antaux ol mi suferis, mi erarvagis, Sed nun mi observas Vian vorton.
67Nuklydęs ir pažemintas buvau, bet dabar klausau Tavo žodžio.
68Vi estas bona kaj bonfara; Instruu al mi Viajn legxojn.
68Tu esi geras ir darai gera, mokyk mane savo nuostatų.
69Fieruloj plektis mensogon pri mi; Sed mi per la tuta koro konservas Viajn ordonojn.
69Šmeižtais drabsto mane pasipūtėliai, bet aš nuoširdžiai Tavo potvarkių laikausi.
70Grasigxis kiel sebo ilia koro; Sed mi havas plezuron de Via instruo.
70Jų širdis vieni riebalai, o aš gėriuosi Tavo įstatymu.
71Bone estas al mi, ke mi suferis, Por ke mi lernu Viajn legxojn.
71Naudinga man buvo nukentėti, kad Tavo nuostatų pasimokyčiau.
72Pli bona estas por mi la instruo de Via busxo, Ol miloj da oreroj kaj argxenteroj.
72Man Tavo įstatymas brangesnis už daugybę aukso ir sidabro.
73JOD. Viaj manoj min kreis kaj fortikigis; Prudentigu min, kaj mi lernu Viajn ordonojn.
73Tavo rankos padarė ir suformavo mane; suteik man išminties suprasti Tavo įsakymus.
74Viaj timantoj min vidos kaj gxojos, CXar mi fidis Vian vorton.
74Kurie Tavęs bijo, džiaugiasi mane matydami, nes Tavo žodžiu pasitikiu.
75Mi scias, ho Eternulo, ke Viaj jugxoj estas justaj, Kaj ke Vi juste min suferigis.
75Viešpatie, žinau, jog teisingi Tavo sprendimai ir teisingai mane nubaudei.
76Via boneco estu do mia konsolo, Konforme al Via vorto al Via sklavo.
76Paguosk dabar mane savo malone, kaip esi savo tarnui žadėjęs.
77Venu sur min Via favorkoreco, ke mi vivu; CXar Via instruo estas mia plezuro.
77Būk gailestingas, kad aš išlikčiau gyvas, nes gėriuosi Tavo įstatymu.
78Hontigxu la fieruloj, cxar maljuste ili min premis; Mi meditos pri Viaj ordonoj.
78Sugėdinti tebūna išdidieji, nes jie be priežasties puolė mane. Aš mąstysiu apie Tavo potvarkius.
79Turnigxu al mi Viaj timantoj Kaj la konantoj de Viaj legxoj.
79Tesigręžia į mane, kurie Tavęs bijo, kurie pažino Tavo liudijimus.
80Mia koro estu gxusta, laux Viaj legxoj, Por ke mi ne hontigxu.
80Tegu mano širdis nepažeidžia nuostatų Tavo, kad nebūčiau sugėdintas.
81KAF. Mia animo avidas Vian savon; Vian vorton mi fidas.
81Mano siela ilgisi Tavo išgelbėjimo, bet aš pasitikiu Tavo žodžiu.
82Miaj okuloj avidas Vian vorton, dirante: Kiam Vi min konsolos?
82Mano akys pavargo belaukdamos, kas Tavo žadėta. Kada Tu mane paguosi?
83CXar mi farigxis kiel felsako en fumo; Sed Viajn legxojn mi ne forgesas.
83Nors tapau panašus į vynmaišį dūmuose, bet Tavo nuostatų neužmiršau.
84Kiom estos la tagoj de Via sklavo? Kiam Vi faros jugxon super miaj persekutantoj?
84Kiek dar dienų liko Tavo tarnui? Kada mano persekiotojus pasmerksi?
85Fosojn fosis al mi la fieruloj, Kontrauxe al Viaj legxoj.
85Išdidieji kasa man duobę, nepaisydami Tavo įstatymo.
86CXiuj Viaj ordonoj estas vero; Maljuste oni min persekutas; helpu min.
86Visi Tavo įsakymai teisūs; padėk man prieš melagingus persekiotojus.
87Oni preskaux pereigis min de sur la tero, Sed mi ne forlasis Viajn ordonojn.
87Jie vos nesunaikino manęs žemėje. Bet aš Tavo potvarkių neapleidau.
88Laux Via boneco vivigu min, Kaj mi observos la ordonojn de Via busxo.
88Atgaivink mane dėl savo malonės! Aš laikysiuosi Tavo burnos liudijimų.
89LAMED. Por eterne, ho Eternulo, Via vorto staras forte en la cxielo.
89Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas danguje.
90Por cxiuj generacioj restas Via vero; Vi fortikigis la teron, kaj gxi staras.
90Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę, ir ji pasilieka.
91Laux Viaj legxoj cxio nun staras, CXar cxio estas Viaj sklavoj.
91Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau viskas tarnauja.
92Se Via instruo ne estus mia konsolo, Mi pereus en mia mizero.
92Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau žuvęs.
93Neniam mi forgesos Viajn ordonojn, CXar per ili Vi min vivigas.
93Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu atgaivinai mane.
94Al Vi mi apartenas; Helpu min, cxar mi sercxas Viajn ordonojn.
94Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo potvarkius.
95Pri mi embuskis malvirtuloj, por min pereigi; Sed mi studas Viajn legxojn.
95Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš Tavo liudijimų laikysiuosi.
96CXe cxiu afero mi vidis finon; Sed Via ordono estas tre vasta.
96Mačiau, kad tobuliausi dalykai yra riboti, tik įsakymas Tavo beribis.
97MEM. Kiel mi amas Vian instruon! La tutan tagon mi meditas pri gxi.
97Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.
98Via ordono faras min pli sagxa ol miaj malamikoj, CXar gxi restas al mi por cxiam.
98Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.
99Mi farigxis pli sagxa, ol cxiuj miaj instruantoj, CXar Viaj legxoj estas mia tuta meditado.
99Daugiau suprantu už visus savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.
100Mi estas pli scianta ol maljunuloj, CXar Viajn ordonojn mi konservas.
100Daugiau išmanau už senius, nes laikausi Tavo potvarkių.
101De cxiu malbona vojo mi detenas mian piedon, Por plenumi Vian vorton.
101Nuo bet kokio pikto kelio susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.
102De Viaj decidoj mi ne deklinigxas, CXar Vi min gvidas.
102Nuo Tavo sprendimų nenukrypau, nes Tu mokai mane.
103Kiel dolcxa estas por mia palato Via vorto! Pli ol mielo por mia busxo!
103Kokie saldūs man yra Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.
104De Viaj ordonoj mi prudentigxas; Tial mi malamas cxiun vojon de malvero.
104Dėl Tavo potvarkių tapau išmintingas, todėl nekenčiu jokio melo.
105NUN. Via vorto estas lumilo por miaj piedoj, Kaj lumo por mia vojo.
105Tavo žodis yra žibintas mano kojai ir šviesa mano takui.
106Mi jxuris, kaj mi plenumos: Observi Viajn justajn decidojn.
106Prisiekiau vykdyti Tavo teisingus sprendimus ir laikysiuosi jų.
107Mi estas tre senfortigita, ho Eternulo; Vivigu min, konforme al Via vorto.
107Viešpatie, esu labai prislėgtas, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108La oferdono de mia busxo placxu al Vi, ho Eternulo, Kaj pri Viaj decidoj instruu min.
108Viešpatie, priimk mano lūpų laisvos valios auką, pamokyk mane savo sprendimų.
109Mia animo estas cxiam en mia mano, Sed Vian instruon mi ne forgesas.
109Mano siela yra nuolat mano rankoje, tačiau Tavo įstatymo nepamirštu.
110La malvirtuloj metis reton por mi; Sed de Viaj ordonoj mi ne deklinigxis.
110Nedorėliai man spendžia žabangus, bet nuo Tavo potvarkių nenukrypau.
111Mi heredigis al mi Viajn ordonojn por cxiam, CXar ili estas la gxojo de mia koro.
111Pamokymai Tavo yra mano paveldėtas turtas, jie mano širdies džiaugsmas.
112Mi klinis mian koron, Por plenumi Viajn legxojn eterne gxis la fino.
112Palenkiau savo širdį vykdyti Tavo nuostatų, tai darysiu dabar ir visados.
113SAMEHX. Skeptikulojn mi malamas, Sed Vian instruon mi amas.
113Veidmainių nekenčiu, bet Tavo įstatymą myliu.
114Vi estas mia sxirmo kaj sxildo; Vian vorton mi fidas.
114Tu esi mano slėptuvė ir skydas, Tavo žodžiais pasitikiu.
115Forigxu de mi, malbonagantoj; Mi observos la ordonojn de mia Dio.
115Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Aš Viešpaties įsakymus vykdysiu.
116Subtenu min laux Via diro, ke mi vivu; Kaj ne hontigu min pri mia espero.
116Palaikyk mane, kaip žadėjai, kad gyvenčiau, tenebūsiu sugėdintas dėl savo vilties.
117Fortikigu min, ke mi savigxu, Kaj mi cxiam havos plezuron de Viaj legxoj.
117Suteik pagalbą, ir aš būsiu saugus, nuostatų Tavo niekados nepamiršiu.
118Vi forpusxas cxiujn, kiuj deklinigxas de Viaj legxoj, CXar ilia falsajxo estas mensoga.
118Tu atmeti tuos, kurie nuo Tavo nuostatų nukrypo, jie apsigauna savo melu.
119Kiel skorion Vi forjxetas cxiujn malvirtulojn sur la tero; Tial mi amas Viajn decidojn.
119Tu visus žemės nedorėlius pašalini tartum atmatas, bet aš myliu Tavo liudijimus.
120De Via teruro tremas mia karno, Kaj Viajn jugxojn mi timas.
120Mano kūnas dreba, bijodamas Tavęs, aš bijau Tavo sprendimų.
121AIN. Mi faris jugxon kaj justecon; Ne transdonu min al miaj premantoj.
121Dariau, kas yra teisu ir teisinga; neatiduok manęs prispaudėjams.
122Garantie liberigu Vian sklavon por bono, Por ke fieruloj min ne premu.
122Užtikrink savo tarnui gerovę, neleisk, kad išdidieji mane nugalėtų.
123Miaj okuloj sopiras Vian helpon Kaj Vian justan vorton.
123Mano akys pavargo belaukdamos Tavo išgelbėjimo ir Tavo teisumo žodžio.
124Agu kun Via sklavo laux Via boneco, Kaj Viajn legxojn instruu al mi.
124Būk gailestingas savo tarnui, mokyk mane savo nuostatų.
125Mi estas Via sklavo; Klerigu min, ke mi sciu Viajn decidojn.
125Esu Tavo tarnas; duok man supratimą pažinti Tavo liudijimus.
126Estas tempo, ke la Eternulo agu: Ili rompis Vian legxon.
126Viešpatie, metas Tau veikti, nes žmonės laužo Tavo įstatymą.
127Tial mi amas Viajn ordonojn Pli ol oron, ecx ol puran oron.
127Tavo įsakymai brangesni man už auksą, už gryną auksą.
128Tial mi estimas cxiujn Viajn ordonojn, CXiun vojon de malvero mi malamas.
128Todėl visus Tavo potvarkius laikau teisingais, nekenčiu melagingų takų.
129PE. Mirindaj estas Viaj decidoj; Tial mia animo ilin konservas.
129Tavo liudijimai yra stebuklingi, todėl mano siela jų klauso.
130Malkasxo de Via vorto klerigas, GXi prudentigas simplanimulojn.
130Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus.
131Mi malfermas mian busxon kaj enspiras, CXar mi deziregas Viajn ordonojn.
131Atveriu savo burną ir įkvepiu, alkstu Tavo įsakymų.
132Turnu Vin al mi kaj korfavoru min, Kiel Vi agas kun la amantoj de Via nomo.
132Pažvelk į mane ir būk gailestingas, kaip darai mylintiems Tavo vardą.
133Direktu miajn pasxojn laux Via promeso; Kaj nenia malhonesteco ekregu super mi.
133Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų.
134Liberigu min de homa premado; Kaj mi observos Viajn ordonojn.
134Nuo žmonių priespaudos mane išlaisvink, ir aš vykdysiu Tavo potvarkius.
135Lumu per Via vizagxo sur Vian sklavon, Kaj instruu al mi Viajn legxojn.
135Parodyk savo tarnui savo veidą šviesų ir mokyk mane savo nuostatų.
136Torentojn da akvo elversxas miaj okuloj, Pro tio, ke oni ne plenumas Vian instruon.
136Iš akių man srūva upeliai, nes jie nesilaiko Tavo įstatymo.
137CADI. Justulo Vi estas, ho Eternulo, Kaj justaj estas Viaj jugxoj.
137Viešpatie, Tu esi teisus, teisingi Tavo sprendimai.
138Vi aperigis Viajn decidojn Kun justeco kaj plena vero.
138Tavo liudijimai teisingi ir neabejotini.
139Elturmentis min mia fervoro, CXar miaj malamikoj forgesis Viajn vortojn.
139Mano uolumas graužia mane, nes priešai pamiršo Tavo žodžius.
140Tre pura estas Via vorto, Kaj Via sklavo gxin amas.
140Tavo žodis yra visiškai tyras, jį Tavo tarnas brangina.
141Mi estas malgranda kaj malestimata; Sed Viajn ordonojn mi ne forgesas.
141Nors esu paniekintas ir menkas, bet Tavo potvarkių neužmiršiu.
142Via justeco estas justeco eterna, Kaj Via instruo estas vero.
142Tavo teisumas amžinas, Tavo įstatymas­tiesa.
143Sufero kaj mizero min trafis; Sed Viaj ordonoj estas mia plezuro.
143Nors vargas ir sielvartas spaudžia, bet Tavo įsakymais gėriuosi.
144La justeco de Viaj decidoj estas eterna; Klerigu min, por ke mi vivu.
144Tavo liudijimai yra teisingi per amžius. Leisk man juos suprasti, ir aš gyvensiu.
145KOF. Mi vokas el la tuta koro; auxskultu min, ho Eternulo; Mi plenumos Viajn legxojn.
145Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.
146Mi vokas al Vi; savu min, Kaj mi konservos Viajn decidojn.
146Šaukiuosi Tavęs; išgelbėk mane, ir klausysiu Tavo liudijimų.
147Antaux la matenrugxo mi vokas; Vian vorton mi fidas.
147Prieš aušrą keliuosi ir šaukiu, nes pasitikiu Tavo žodžiu.
148Antaux la noktaj gardopartoj miaj okuloj vekigxas, Por ke mi meditu pri Via vorto.
148Atmerkiu akis dar prieš aušrą, mąstau apie Tavo žodį.
149Mian vocxon auxskultu, laux Via boneco, ho Eternulo; Laux Via justeco lasu min vivi.
149Viešpatie, išgirsk mane, būdamas maloningas; atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
150Alproksimigxas malicaj persekutantoj; Malproksimaj ili estas de Via legxo.
150Artėja priešai klastingi, nutolę nuo Tavo įstatymo.
151Proksima Vi estas, ho Eternulo; Kaj cxiuj Viaj ordonoj estas vero.
151Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi.
152De longe mi scias pri Viaj decidoj, Ke Vi fiksis ilin por cxiam.
152Seniai pažinau Tavo liudijimus, kad jie yra amžini.
153RESX. Rigardu mian mizeron, kaj liberigu min, CXar Vian instruon mi ne forgesis.
153Pažvelk į mano skurdą ir išlaisvink mane; juk aš nepamirštu Tavo įstatymo.
154Defendu mian aferon, kaj liberigu min; Laux Via vorto lasu min vivi.
154Gink mano bylą ir išvaduok mane, atgaivink, kaip esi pažadėjęs.
155Malproksima de malvirtuloj estas savo, CXar ili ne sxatas Viajn legxojn.
155Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių, nes jie neklauso Tavo nuostatų.
156Via favorkoreco estas granda, ho Eternulo; Laux Via justeco lasu min vivi.
156Koks didis, Viešpatie, Tavo gailestingumas, atgaivink mane, kaip esi nusprendęs.
157Multaj estas miaj persekutantoj kaj premantoj, Sed de Viaj decidoj mi ne deklinigxis.
157Daug mano persekiotojų ir priešų, bet aš nenukrypstu nuo Tavo liudijimų.
158Mi vidis perfidulojn, kaj mi ilin abomenis, CXar Vian vorton ili ne observis.
158Neištikimuosius matau ir bjauriuosi, nes jie nepaiso Tavo žodžio.
159Rigardu, mi amas Viajn ordonojn; Ho Eternulo, laux Via boneco lasu min vivi.
159Žiūrėk, Viešpatie, kaip Tavo potvarkius myliu; atgaivink mane, būdamas maloningas.
160La esenco de Via vorto estas vero, Kaj eterna estas cxiu jugxo de Via justeco.
160Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini.
161SXIN. Princoj persekutas min senkauxze; Sed Vian vorton timas mia koro.
161Kunigaikščiai be priežasties persekioja mane, bet mano širdis vien Tavo žodžių tebijo.
162Mi gxojas pri Via vorto, Kiel ricevinto de granda akiro.
162Tavo žodžiu džiaugiuosi, kaip didelį lobį suradęs.
163Malveron mi malamas kaj abomenas; Vian instruon mi amas.
163Melo nekenčiu ir bjauriuosi, bet Tavo įstatymas man mielas.
164Sepfoje cxiutage mi Vin gloras Por Viaj justaj jugxoj.
164Septynis kartus per dieną giriu Tave už Tavo teisingus sprendimus.
165Grandan pacon havas la amantoj de Via instruo; Kaj ili ne falpusxigxas.
165Kas myli Tavo įstatymą, turi didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.
166Mi atendas Vian savon, ho Eternulo, Viajn ordonojn mi plenumas.
166Laukiu, Dieve, Tavo išgelbėjimo, Tavo įsakymus vykdau.
167Mia animo observas Viajn decidojn, Kaj mi ilin forte amas.
167Mano siela klauso Tavo liudijimų, nes labai juos myliu.
168Mi observas Viajn ordonojn kaj decidojn, CXar cxiuj miaj vojoj estas antaux Vi.
168Laikausi Tavo potvarkių ir liudijimų, visi mano keliai Tau žinomi.
169TAV. Mia krio venu al Vi, ho Eternulo; Laux Via vorto klerigu min.
169Tepasiekia Tave mano šauksmas, Viešpatie; duok man supratimą, kaip esi pažadėjęs.
170Mia petego venu al Vi; Laux Via diro savu min.
170Tepasiekia mano malda Tave; išlaisvink, kaip esi pažadėjęs.
171Miaj lipoj eldiru gloradon, CXar Vi instruas al mi Viajn legxojn.
171Mano lūpos girs Tave, nes mokai mane savo nuostatų.
172Mia lango predikos pri Via vorto, CXar cxiuj Viaj ordonoj estas justaj.
172Mano liežuvis kalbės apie Tavo žodį, nes Tavo įsakymai teisingi.
173Via mano estu al mi helpo, CXar Viajn ordonojn mi elektis.
173Tavo ranka tepadeda man, nes aš pasirinkau Tavo potvarkius.
174Mi deziregas Vian savon, ho Eternulo, Kaj Via instruo estas mia plezuro.
174Ilgiuosi, Viešpatie, Tavo išgelbėjimo, įstatymu Tavo gėriuosi.
175Mia animo vivu kaj gloru Vin, Kaj Viaj jugxoj min helpu.
175Mano siela tegyvena ir tegiria Tave, Tavo sprendimai tepadeda man.
176Mi erarvagis kiel perdita sxafo; Elsercxu Vian sklavon, cxar Viajn ordonojn mi ne forgesis.
176Klaidžioju kaip avis paklydus. Ieškok savo tarno, nes Tavo įsakymų aš neužmiršau.