1Instruo de Asaf. Kial, ho Dio, Vi forpusxis nin por cxiam? Kial fumas Via kolero kontraux la sxafoj de Via pasxtejo?
1Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?
2Rememoru Vian komunumon, kiun Vi acxetis en la tempo antikva, La genton de Via heredo, kiun Vi liberigis, CXi tiun monton Cion, sur kiu Vi logxigxis.
2Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!
3Direktu Viajn pasxojn al la eternaj ruinoj, Al cxio, kion detruis malamiko en la sanktejo.
3Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.
4Krias Viaj malamikoj en Via domo, Metis tie siajn signojn.
4Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.
5Oni vidas, kiel ili levas la hakilojn Kontraux la lignajn plektajxojn.
5Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:
6Kaj nun cxiujn gxiajn skulptajxojn Ili dishakas per hakilo kaj marteloj.
6sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.
7Ili bruligis per fajro Vian sanktejon, Malhonore alterigis la logxejon de Via nomo.
7Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.
8Ili diris en sia koro:Ni ruinigos ilin tute; Ili forbruligis cxiujn domojn de Dio en la lando.
8Jie manė savo širdyse: “Sunaikinsime viską!” Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.
9Niajn signojn ni ne vidis; Jam ne ekzistas profeto, Kaj neniu cxe ni scias, kiel longe tio dauxros.
9Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.
10Kiel longe, ho Dio, mokos la premanto? CXu eterne la malamiko insultos Vian nomon?
10Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?
11Kial Vi retenas Vian brakon kaj Vian dekstran manon? Ekstermu ilin el Via basko.
11Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?
12Dio estas ja mia Regxo de antikve, Li faras savon sur la tero.
12Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.
13Vi dissxiris per Via forto la maron, Vi rompis la kapojn de balenoj en la akvo;
13Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.
14Vi disbatis la kapojn de la levjatano, Vi donis gxin por mangxo al la bestoj de la dezerto;
14Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.
15Vi elfendis fonton kaj torenton, Vi elsekigis potencajn riverojn.
15Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.
16Al Vi apartenas la tago, kaj al Vi apartenas la nokto; Vi arangxis lumon kaj sunon;
16Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.
17Vi difinis cxiujn limojn de la tero; La someron kaj la vintron Vi arangxis.
17Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.
18Rememoru tion, ke malamiko insultas la Eternulon Kaj popolo malsagxa malhonoras Vian nomon.
18Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.
19Ne fordonu al sovagxa besto la animon de Via turto; La anaron de Viaj mizeruloj ne forgesu por cxiam.
19Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.
20Rememoru la interligon, CXar cxiuj mallumaj lokoj de la tero estas plenaj de rabejoj.
20Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!
21La suferanto ne reiru hontigita; Malricxulo kaj mizerulo gloru Vian nomon.
21Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!
22Levigxu, ho Dio, defendu Vian aferon; Rememoru la malhonoron, kiun malsagxulo faras al Vi cxiutage.
22Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!
23Ne forgesu la krion de Viaj malamikoj; La bruo de tiuj, kiuj levigxis kontraux Vi, konstante kreskas.
23Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!