Esperanto

Lithuanian

Psalms

89

1Instruo de Etan, la Ezrahxido. La favorfarojn de la Eternulo mi kantos eterne; De generacio al generacio mi sciigos Vian fidelecon per mia busxo.
1Viešpatie, apie Tavo gailestingumą giedosiu amžinai; kartų kartoms skelbsiu Tavo ištikimybę.
2CXar mi diris:Por eterne estas fundamentita la boneco, En la cxielo estas fortikigita Via fideleco.
2Aš tariau: “Gailestingumas išliks per amžius. Tu įtvirtinsi savo ištikimybę danguose”.
3Mi faris interligon kun Mia elektito. Mi jxuris al David, Mia sklavo:
3“Aš sudariau sandorą su išrinktuoju ir prisiekiau savo tarnui Dovydui:
4Por eterne Mi fortikigos vian semon, Kaj Mi konstruis vian tronon por cxiuj generacioj. Sela.
4‘Per amžius įtvirtinsiu tavo palikuonis, tavo sostą visoms kartoms pastatysiu’ ”.
5Kaj la cxielo gloras Viajn miraklojn, ho Eternulo, Kaj Vian fidelecon en la anaro de la sanktuloj.
5Viešpatie, dangūs giria Tavo stebuklus, Tavo ištikimybę­šventųjų susirinkimas.
6CXar kiu en la cxielo estas egala al la Eternulo? Kiu estas simila al la Eternulo inter la potenculoj?
6Kas gi iš danguje esančių Viešpačiui prilygsta? Kas tarp Dievo sūnų panašus į Viešpatį?
7Dio estas potenca en la anaro de la sanktuloj, Kaj timinda por cxiuj, kiuj Lin cxirkauxas.
7Bauginantis yra Dievas šventųjų susirinkime, gerbtinas visų aplink Jį esančių.
8Ho Eternulo, Dio Cebaot, Kiu estas potenca kiel Vi, ho Eternulo? Kaj Via fideleco estas en cxio, kio Vin cxirkauxas.
8Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?
9Vi regas la malkvietecon de la maro; Kiam levigxas gxiaj ondoj, Vi ilin kvietigas.
9Tu suvaldai jūros šėlimą, sukilusias bangas Tu sutramdai.
10Vi faligis Rahabon, kiel mortigiton; Per Via forta brako Vi diskurigis Viajn malamikojn.
10Tu sutriuškini Rahabą kaip nukautąjį, savo galinga ranka išgainioji savo priešus.
11Al Vi apartenas la cxielo, kaj ankaux al Vi apartenas la tero; La universon, kaj cxion, kio gxin plenigas, Vi fondis.
11Tau priklauso dangūs ir žemė, pasaulis ir visa, kas jame; Tu sukūrei juos.
12La nordon kaj la sudon Vi kreis; Tabor kaj HXermon prikantas Vian nomon.
12Tu sutvėrei šiaurę ir pietus; Taboras ir Hermonas džiaugiasi Tavimi.
13Vi havas brakon kun forto; Potenca estas Via mano, alta estas Via dekstra.
13Tu galingas: stipri Tavo ranka, aukštai pakelta Tavo dešinė!
14Virto kaj justeco estas la fundamento de Via trono; Boneco kaj vero iras antaux Via vizagxo.
14Tavo sosto pamatas­teisumas ir teisingumas, gailestingumas ir tiesa eina Tavo priekyje.
15Felicxa estas la popolo, kiu konas trumpetadon; Ho Eternulo, en la lumo de Via vizagxo ili marsxas;
15Palaiminta tauta, kuri pažįsta džiaugsmingą garsą! Viešpatie, Tavo veido šviesoje jie vaikščios.
16Pro Via nomo ili gxojas la tutan tagon, Kaj ili fieras pro Via justeco.
16Tavo vardas juos linksmins, jie bus išaukštinti Tavo teisume.
17CXar Vi estas la beleco de ilia forto; Kaj pro Via favoro altigxas nia korno.
17Tu esi jų garbė ir galybė, Tavo palankumu išaukštintas mūsų ragas.
18CXar de la Eternulo estas nia sxildo, Kaj de la Sanktulo de Izrael estas nia regxo.
18Viešpats yra mūsų apsauga, Izraelio Šventasis­mūsų karalius.
19Tiam Vi parolis en vizio al Viaj fideluloj, Kaj Vi diris:Mi sendis helpon al heroo, Mi altigis elektiton el la popolo.
19Regėjime Tu kalbėjai savo šventajam: “Aš suteikiau pagalbą karžygiui, išaukštinau tautos išrinktąjį.
20Mi trovis Davidon, Mian sklavon, Per Mia sankta oleo Mi lin sxmiris.
20Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau.
21Mia mano lin subtenos, Kaj Mia brako lin fortikigos.
21Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį.
22Ne venkos lin malamiko, Kaj malbonagulo lin ne premos.
22Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins.
23Kaj Mi disbatos antaux lia vizagxo liajn malamikojn, Kaj liajn malamantojn Mi frapos.
23Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia.
24Kaj Mia fideleco kaj Mia favoro estas kun li; Kaj per Mia nomo altigxos lia korno.
24Mano ištikimybė ir gailestingumas lydės jį, ir mano vardu aukštai iškils jo ragas.
25Kaj Mi etendos super la maron lian brakon Kaj super la riverojn lian dekstran manon.
25Aš jo ranką padėsiu ant jūros ir ant upių jo dešinę.
26Li vokos Min:Vi estas mia patro, Mia Dio, kaj la roko de mia savo.
26Jis sakys man: ‘Tu esi mano tėvas, mano Dievas ir išgelbėjimo uola!’
27Kaj Mi faros lin unuenaskito, CXefo super la regxoj de la tero.
27Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.
28Por cxiam Mi konservos al li Mian favoron; Kaj Mia interligo kun li estos fidela.
28Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.
29Kaj lian semon Mi faros eterna, Kaj lian tronon longedauxra kiel la cxielo.
29Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.
30Se liaj filoj forlasos Mian instruon Kaj ne iros laux Miaj legxoj;
30Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,
31Se Miajn decidojn ili malplenumos Kaj Miajn ordonojn ili ne observos:
31jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,
32Tiam Mi per bastono punos ilian pekon Kaj per batoj ilian krimon;
32bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.
33Sed Mian favoron Mi ne forprenos de li, Kaj Mian fidelecon Mi ne perfidos;
33Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,
34Mi ne malplenumos Mian interligon, Kaj tion, kio eliris el Mia busxo, Mi ne sxangxos.
34nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.
35Unu aferon Mi jxuris per Mia sankteco: Mi ne perfidos al David;
35Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.
36Lia semo estos eterna, Kaj lia trono estos kiel la suno antaux Mi.
36Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,
37Kiel la luno, gxi staros eterne, Kaj kiel la atestulo en la cxielo gxi estos fidinda. Sela.
37bus įtvirtintas kaip mėnulis­ištikimas liudytojas danguje”.
38Sed nun Vi forpusxis kaj malestimis, Vi koleris Vian sanktoleiton.
38Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.
39Vi disigis la interligon kun Via sklavo, JXetis sur la teron lian kronon.
39Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.
40Vi detruis cxiujn liajn barilojn, Ruinigis liajn fortikajxojn.
40Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.
41Prirabas lin cxiuj pasantoj; Li farigxis mokatajxo por siaj najbaroj.
41Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.
42Vi altigis la dekstran manon de liaj malamikoj, Vi gxojigis cxiujn liajn kontrauxulojn.
42Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.
43Vi returnis la trancxon de lia glavo, Kaj ne subtenis lin en la milito.
43Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.
44Vi forigis lian brilon, Kaj lian tronon Vi jxetis sur la teron.
44Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.
45Vi mallongigis la tagojn de lia juneco, Vi kovris lin per honto. Sela.
45Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.
46GXis kiam, ho Eternulo, Vi kasxos Vin sencxese Kaj Via kolerego brulos kiel fajro?
46Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?
47Ho, rememoru, kia estas la dauxro de mia vivo, Por kia vantajxo Vi kreis cxiujn homidojn.
47Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!
48Kiu homo vivas kaj neniam vidos morton, Savos sian animon de la mano de SXeol? Sela.
48Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?
49Kie estas Viaj antauxaj favorfaroj, mia Sinjoro, Pri kiuj Vi jxuris al David per Via fideleco?
49Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?
50Rememoru, mia Sinjoro, la malhonoron de Viaj sklavoj, Kiun mi portas en mia brusto de cxiuj multaj popoloj,
50Viešpatie, atsimink savo tarno gėdą; nešioju širdyje daugelio tautų panieką,
51Kaj per kiu malhonoras Viaj malamikoj, ho Eternulo, Per kiu ili malhonoras la pasxosignojn de Via sanktoleito.
51kuria, Viešpatie, Tavo priešai niekino Tavo pateptojo kelius.
52Glorata estu la Eternulo eterne. Amen, kaj Amen!
52Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!