¹Ímé szép vagy, én mátkám, ímé szép vagy,

¹Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų.

²A te fogaid hasonlók a megnyirt [juhok] nyájához,

²Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

³Mint a karmazsin czérna, a te ajkaid,

³Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

⁴Hasonló a te nyakad a Dávid tornyához,

⁴Tavo kaklas kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant kurio kabo tūkstantis karžygių skydų.

⁵A te két emlõd [olyan,] mint két vadkecske,

⁵Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų.

⁶Míg meghûsül a nap, és elmulnak az árnyékok,

⁶Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos.

⁷Mindenestõl szép vagy, én mátkám,

⁷Tu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės.

⁸Én velem a Libánusról, én jegyesem,

⁸Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, nuo leopardų kalnų.

⁹Megsebesítetted az én szívemet, én húgom, jegyesem,

⁹Tu pagrobei mano širdį, mano sesuo, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.

¹⁰Mely igen szépek a te szerelmeid, én húgom, jegyesem!

¹⁰Kaip maloni yra tavo meilė, mano sesuo, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas­už visus brangiausius kvepalus.

¹¹Színmézet csepegnek a te ajkaid, én jegyesem,

¹¹Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu yra medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano.

¹²[Olyan, mint a] berekesztett kert az én húgom, jegyesem!

¹²Mano sesuo, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis.

¹³A te csemetéid gránátalmás kert,

¹³Tavo sode auga granatai ir rinktiniai vaismedžiai, kamparas ir nardas;

¹⁴Nárdus és sáfrány, jóillatú nád és fahéj,

¹⁴nardas ir šafranas, kvepiančios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiais aromatais;

¹⁵Kerteknek forrása, élõ vizeknek kútfeje,

¹⁵sodo šaltinis­gyvybės vanduo ir tekantys upeliai nuo Libano.

¹⁶Serkenj fel északi szél, és jõjj el déli szél,

¹⁶Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.