¹Bersyukurlah kepada TUHAN, sebab Ia baik; kasih-Nya kekal abadi.

¹Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

²Siapa dapat mewartakan keperkasaan TUHAN, dan memberi pujian yang layak bagi-Nya?

²Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

³Berbahagialah orang yang mentaati perintah-perintah-Nya, dan selalu benar dalam tindakannya.

³Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

⁴Ingatlah aku, ya TUHAN, demi kebaikan-Mu bagi umat-Mu, tolonglah aku juga bila Engkau menyelamatkan mereka.

⁴Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

⁵Semoga aku melihat kemakmuran orang-orang pilihan-Mu dan bersukacita bersama umat-Mu. Semoga aku berbangga dan bergembira bersama orang-orang yang menjadi milik-Mu.

⁵kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.

⁶Kami telah berdosa seperti leluhur kami; kami sudah berbuat jahat dan mendurhaka.

⁶Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

⁷Waktu di Mesir nenek moyang kami tidak mengerti; karya-Mu yang mengagumkan tidak mereka pahami. Mereka lupa akan kasih-Mu yang berlimpah, dan di dekat Laut Gelagah mereka berontak terhadap Yang Mahatinggi.

⁷Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

⁸Tetapi TUHAN menyelamatkan mereka demi diri-Nya sendiri, supaya keperkasaan-Nya menjadi nyata.

⁸Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

⁹Atas perintah-Nya Laut Gelagah menjadi kering, Ia membawa umat-Nya berjalan melalui laut, seperti melalui padang gurun.

⁹Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

¹⁰Dengan demikian diselamatkan-Nya mereka dari tangan lawan, dibebaskan-Nya mereka dari kuasa musuh.

¹⁰Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

¹¹Tetapi air menenggelamkan lawan mereka; tak seorang pun ketinggalan.

¹¹Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

¹²Lalu umat-Nya percaya kepada janji-Nya dan menyanyikan pujian bagi-Nya.

¹²Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

¹³Tetapi mereka segera melupakan perbuatan TUHAN dan bertindak tanpa minta nasihat-Nya.

¹³Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

¹⁴Di padang gurun mereka dirangsang nafsu, dan mencobai Allah.

¹⁴dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

¹⁵Ia memberi apa yang mereka minta, tetapi juga wabah penyakit yang menyerang mereka.

¹⁵Jis suteikė jiems, ko prašė, kartu siuntė ligas į jų būrį.

¹⁶Di padang gurun itu mereka iri hati kepada Musa dan kepada Harun hamba-Nya yang suci.

¹⁶Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

¹⁷Lalu bumi terbelah menelan Datan, menutupi Abiram dan keluarganya.

¹⁷Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

¹⁸Api turun menyambar kelompok mereka, menghanguskan semua yang telah mendurhaka.

¹⁸Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

¹⁹Di Gunung Sinai mereka membuat anak lembu emas, dan menyembah patung tuangan itu.

¹⁹Jie pasidarė veršį Horebe ir garbino nulietą atvaizdą.

²⁰Mereka menukar Allah yang agung dengan patung sapi pemakan rumput.

²⁰Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

²¹Mereka lupa akan Allah penyelamat mereka yang telah melakukan hal-hal yang besar di Mesir.

²¹Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

²²Sungguh dahsyat perbuatan-perbuatan-Nya di negeri itu, menakjubkan tindakan-Nya di Laut Gelagah.

²²nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

²³Maka Allah berniat membinasakan umat-Nya, tetapi dicegah oleh Musa, orang pilihan-Nya. Musa menjadi penengah mereka, sehingga kemarahan Allah reda.

²³Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

²⁴Kemudian mereka menolak negeri yang indah itu karena tak percaya kepada janji Allah.

²⁴Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

²⁵Mereka menggerutu di dalam kemah mereka dan tak mau mendengarkan suara TUHAN.

²⁵palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

²⁶Maka dengan sumpah Ia berjanji akan membunuh mereka di padang gurun.

²⁶Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

²⁷Keturunan mereka akan dibuang-Nya di antara bangsa-bangsa dan diceraiberaikan di negeri-negeri asing.

²⁷jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

²⁸Kemudian di Peor mereka menyembah Baal, dan makan persembahan untuk dewa-dewa.

²⁸Jie Baal Peorui tarnavo, valgė negyvųjų aukas.

²⁹Perbuatan itu membangkitkan kemarahan TUHAN, sehingga mereka diserang wabah yang mengerikan.

²⁹Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, ir maras paplito tarp jų.

³⁰Tetapi Pinehas bangkit menghukum yang bersalah, maka berhentilah wabah itu.

³⁰Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

³¹Perbuatan itu dianggap sebagai jasa baginya, dan dikenang untuk selama-lamanya.

³¹Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

³²Di sumur-sumur Meriba mereka membuat TUHAN marah, dan menyusahkan Musa dengan perbuatan mereka.

³²Įpykino jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

³³Mereka membuat hatinya kesal, sehingga ia bicara tanpa berpikir.

³³Jie apkartino jo dvasią, neapgalvotus žodžius jis kalbėjo savo lūpomis.

³⁴Bangsa-bangsa lain tidak mereka musnahkan, seperti yang diperintahkan TUHAN.

³⁴Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

³⁵Mereka malah berbaur dengan bangsa-bangsa itu, dan meniru cara-cara orang yang tak mengenal Allah.

³⁵Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

³⁶Lalu mereka menyembah berhala-berhala, dan itu menjadi sebab keruntuhan mereka.

³⁶Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

³⁷Mereka mengurbankan anak-anak mereka kepada berhala-berhala Kanaan.

³⁷Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

³⁸Mereka menumpahkan darah orang tak bersalah, darah anak-anak mereka sendiri, untuk dikurbankan kepada berhala-berhala; sehingga negeri itu mereka cemarkan.

³⁸liejo nekaltą kraują­savo sūnų ir dukterų kraują­aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

³⁹Karena perbuatan-perbuatan itu mereka menjadi najis, dan tidak setia kepada Allah.

³⁹Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

⁴⁰Lalu kemarahan TUHAN menyala terhadap mereka, Ia muak dengan milik-Nya sendiri.

⁴⁰Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

⁴¹Maka diserahkan-Nya mereka kepada bangsa-bangsa, dibiarkan-Nya mereka dikuasai musuh.

⁴¹Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

⁴²Lalu mereka ditindas oleh musuh-musuh mereka, dan ditaklukkan di bawah kuasa mereka.

⁴²Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

⁴³Berulang kali TUHAN membebaskan mereka, tetapi mereka lebih suka memberontak, sehingga mereka binasa dalam dosa-dosa mereka.

⁴³Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

⁴⁴Tetapi TUHAN mendengar teriakan mereka, Ia memperhatikan kesusahan mereka.

⁴⁴Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

⁴⁵Demi mereka Ia ingat akan perjanjian-Nya dan menyayangi mereka karena kasih-Nya yang besar.

⁴⁵atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

⁴⁶Ia membuat mereka dikasihani oleh semua orang yang menawan mereka.

⁴⁶Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

⁴⁷Selamatkanlah kami, ya TUHAN Allah kami, kumpulkanlah kami dari antara bangsa-bangsa, supaya kami dapat bersyukur dan memuji nama-Mu yang suci.

⁴⁷Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumėmės Tavo šlove.

⁴⁸Pujilah TUHAN, Allah Israel, sekarang dan selama-lamanya. Biarlah semua orang mengatakan, "Amin!" Pujilah TUHAN!

⁴⁸Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: “Amen”. Girkite Viešpatį!