¹Marilah kita menyanyi bagi TUHAN, bersorak-sorai bagi penyelamat kita!

¹Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!

²Mari kita menghadap Dia dengan lagu syukur, bersorak-sorak bagi-Nya dengan lagu pujian.

²Ateikime į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes!

³Sebab TUHAN adalah Allah yang agung, Raja perkasa yang mengatasi segala dewa.

³Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.

⁴Ia menguasai bagian-bagian terdalam dari bumi, puncak-puncak gunung pun milik-Nya.

⁴Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės.

⁵Ia menguasai laut, sebab Dia yang membuatnya, daratan pun buah tangan-Nya.

⁵Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.

⁶Marilah kita sujud menyembah Dia, berlutut di hadapan TUHAN, pencipta kita.

⁶Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus!

⁷Sebab Dialah Allah kita, kita umat yang dipelihara-Nya, seperti domba gembalaan-Nya. Pada hari ini dengarlah suara-Nya:

⁷Jis yra mūsų Dievas, o mes­Jo ganoma tauta ir Jo rankų globojamos avys! Šiandien, jeigu išgirsite Jo balsą,­

⁸"Jangan keras kepala seperti leluhurmu di Meriba, seperti waktu mereka di Masa, di padang gurun.

⁸“neužkietinkite savo širdžių kaip Meriboje, kaip gundymo dieną dykumoje,

⁹Di sana mereka mencobai Aku, walaupun telah melihat perbuatan-Ku.

⁹kur jūsų tėvai mane gundė ir mėgino, nors mano darbus buvo matę!

¹⁰Empat puluh tahun lamanya Aku muak akan mereka; kata-Ku: Sungguh, bangsa itu tidak setia! Mereka tidak mengindahkan perintah-perintah-Ku

¹⁰Keturiasdešimt metų mane liūdino ta karta, ir Aš pasakiau: ‘Ši tauta klysta savo širdyje ir nepažįsta mano kelių’.

¹¹Maka Aku bersumpah dalam kemarahan-Ku, mereka tak akan masuk ke negeri itu untuk mendapat istirahat bersama Aku."

¹¹Užsirūstinęs jiems prisiekiau: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ ”