1Jobas atsakydamas tarė:
1约伯责友待己宽待人严
2“Kaip ilgai varginsite mano sielą ir kankinsite mane tuščiais žodžiais?
2“你们叫我受苦要到几时呢？用话压碎我要到几时呢？
3Jau dešimt kartų mane plūdote ir nesigėdite mane kankinti.
3你们已经十次侮辱我，你们苛刻地对我，也不觉得羞耻。
4O jei iš tikrųjų nusikaltau, tai mano klaida yra su manimi.
4即使我真的有过错，由我承担好了。
5Ar iš tikrųjų norite didžiuotis prieš mane ir įrodyti mano nusikaltimą?
5你们若真的妄自尊大攻击我，用我的羞辱来证明我的不是，
6Žinokite, kad Dievas mane pargriovė ir savo tinklu mane pagavo.
6那么，就知道是 神颠倒我的案件，用他的网圈住我。
7Aš šaukiu apie priespaudą, bet niekas neatsiliepia, šaukiu garsiai, bet nėra teisybės.
7我呼叫‘强暴！’却没有回答；我呼求，却得不到公断。
8Jis užtvėrė man kelią, kad negaliu praeiti; mano takus Jis apsupo tamsa.
8 神用篱笆拦阻我的道路，使我不能经过；他又使黑暗笼罩我的路。
9Jis nuplėšė mano garbę ir nuėmė karūną man nuo galvos.
9他从我身上剥去我的荣耀，又挪去我头上的冠冕。
10Iš visų pusių Jo naikinamas krintu, mano viltis lyg nukirstas medis.
10他四面拆毁我，我就离世，他又把我这指望如树枝一样拔出来。
11Jo rūstybė užsidegė prieš mane, Jis laiko mane savo priešu.
11他的怒气向我发作，把我看作他的敌人；
12Jo būriai traukia kartu prieš mane ir apgula mano palapinę.
12他的军队一起上来，他们攻击我，在我的帐棚周围安营。
13Jis patraukė mano brolius nuo manęs ir pažįstami šalinasi manęs.
13约伯被亲友疏远他使我的族人远离我，使我熟悉的人完全与我疏远。
14Mano artimieji paliko mane, mano draugai mane užmiršo.
14我的亲戚离弃我，我的朋友忘记我；
15Tie, kurie gyvena mano namuose, net mano tarnaitės, laiko mane svetimu, nepažįstamas tapau jų akyse.
15在我家中寄居的和我的婢女，都把我当作外人，我在他们的眼中是个外族人。
16Aš šaukiu savo tarną, bet jis neatsiliepia, aš turiu jį maldauti savo burna.
16我呼唤仆人，他不回答，我得用口哀求他。
17Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane.
17妻子厌恶我的气息，同胞兄弟也厌弃我，
18Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs.
18连小孩子也藐视我，我一起来，他们就讥笑我；
19Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais.
19我所有的密友都憎恶我，我所爱的人也向我反脸。
20Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos.
20我的骨头紧贴着皮肉，我只剩牙皮逃过大难。
21Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane.
21向友求怜我的朋友啊！求你们怜悯我，怜悯我吧！因为 神的手击打了我。
22Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?
22你们为什么有如 神那样逼迫我？还不因吃我的肉感到满足吗？
23O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą,
23深信终必得蒙救恩但愿我的话现在都写下，都刻在书简上，
24įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą.
24用铁笔又用铅，永远刻在磐石上。
25Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.
25我知道我的救赎主活着，最后他必在地上兴起。
26Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.
26我的皮肉遭受毁坏以后，这事就要发生，我必在肉体以外得见 神。
27Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.
27我必见他在我身边，我要亲眼见他，并非外人，我的心肠在我里面渴想极了。
28Jūs turėtumėte sakyti: ‘Kodėl mes jį persekiojame?’, tarsi priežastis būtų manyje.
28你们若说：‘惹事的根既然在他，我们要怎样逼迫他呢？’
29Bijokite kardo, nes pyktis baudžiamas kardu, kad žinotumėte, jog yra teismas”.
29你们就当惧怕刀剑，因为这些罪孽带来刀剑的惩罚，好使你们知道有审判。”