1“Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.
1智慧只有 神能赐
2Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.
2铁从土中取出，熔化石头而得铜。
3Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdostamsos ir mirties šešėlio akmens.
3人探求黑暗的尽头，查明在阴暗中的石矿，直到极处。
4Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.
4在无人居住之处，足迹罕至之地开坑探矿，他们与人远离，悬在坑中摇来摇去。
5Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.
5至于地，粮食从它而出，地底下却好像被火翻转过来一样。
6Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.
6石中有蓝宝石，也有金沙。
7Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.
7矿坑中的路，鸷鸟不知道，连鹰的眼也未曾见过；
8Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.
8狂傲的野兽未曾行过，猛狮也未曾经过。
9Jis ištiesia ranką į kietas uolas ir kalnų pamatus kasinėja.
9人伸手击凿坚石，使山脚翻倒过来。
10Jis iškerta upes uolose, jo akis pamato kiekvieną brangų daiktą.
10在磐石中凿出坑道，亲眼看见各样宝物。
11Jis užtvenkia upes ir tai, kas jose paslėpta, iškelia į šviesą.
11他堵住水源，不让滴漏，又使隐藏之物显露在光中。
12Bet kur randama išmintis, kur yra supratimo šaltinis?
12然而，智慧在何处可寻？聪明之地在哪里呢？
13Joks žmogus nežino jos kainos, jos nėra gyvųjų krašte.
13智慧的价值人不知道，在活人之地也寻不到。
14Gelmė sako: ‘Ji ne pas mane’, jūra sako: ‘Jos nėra manyje’.
14深渊说：‘不在我里面’，沧海说：‘不在我这里’。
15Jos negali pirkti už auksą nė įsigyti už sidabrą.
15智慧不能用纯金购买，也不能称银子作它的代价。
16Negalima jos palyginti su Ofyro auksu nė su oniksu ar safyru.
16俄斐金，贵重的玛瑙、蓝宝石，都不能与它比较。
17Neprilygsta jai auksas ir krištolas ir negalima jos gauti už brangius aukso dirbinius.
17黄金和玻璃不能与它比较，纯金的器皿不能与它交换。
18Koralai ir perlai neverti minėti, nes išmintis brangesnė už rubinus.
18珊瑚和水晶都不值一提，取得智慧胜过取得红宝石。
19Jai neprilygsta Etiopijos topazas, už gryną auksą jos nenupirksi.
19古实的黄玉不能与它比较，纯金也不能与它较量。
20Iš kur tad ateina išmintis ir kur supratimo šaltinis?
20然而，智慧从哪里来，聪明之地在哪里呢？
21Ji yra paslėpta gyvųjų akims, net padangių paukščiai jos nesuranda.
21众生的眼睛都看不到，空中的飞鸟也不能发现。
22Mirtis ir prapultis sako: ‘Mes girdėjome apie jos garsą’.
22灭亡和死亡都说：‘我们只风闻它的事罢了。’
23Dievas žino jos kelią ir vietą, kur ji yra.
23 神明白智慧的道路，也晓得智慧的所在，
24Jis stebi visus žemės kraštus ir mato po visu dangumi.
24因为他察看全世界，遍观全地。
25Jis pasveria vėją ir išmatuoja vandenis.
25他为风定轻重，又度量众水；
26Jis nustatė lietui laiką ir nurodė žaibui kelią.
26为雨露立定律，为雷电定道路。
27Tada Jis matė ją ir paskelbė ją, paruošė ją ir ją išmėgino.
27那时他看见智慧，描述智慧，他坚立智慧，并且查探智慧。
28Žmogui Jis pasakė: ‘Viešpaties baimė yra išmintis ir šalintis nuo pikta yra supratimas’ ”.
28他对人说：‘敬畏主就是智慧，远离邪恶就是聪明。’”