¹Jobas tęsė savo palyginimą:

¹约伯缅怀过往的幸福

²“O kad aš būčiau kaip anksčiau, kaip tomis dienomis, kai Dievas mane saugojo.

²“但愿我的景况像以前的岁月，像　神保守我的日子。

³Kai Jo žiburys švietė virš mano galvos ir prie Jo šviesos vaikščiojau tamsumoje,

³那时他的灯照在我的头上，我靠着他的光行过黑暗。

⁴kai mano jaunystės dienomis Dievo paslaptis buvo virš mano palapinės.

⁴但愿我仍然活在年轻力壮的日子，那时　神在我的帐棚里与我亲密。

⁵Kai Visagalis dar buvo su manimi ir mano vaikai buvo šalia manęs,

⁵全能者仍然与我同在，我的孩子都环绕我。

⁶kai ploviau kojas piene ir uolos liejo man aliejaus upes.

⁶我用油洗脚，磐石为我出油成河。

⁷Kai išeidavau prie miesto vartų, kai aikštėje paruošdavau sau vietą,

⁷我出到城门那里去，在广场上预备我的座位。

⁸jaunuoliai, mane pamatę, slėpdavosi, o seniai atsikėlę stovėdavo,

⁸年轻人看见我，就回避，年老的也起身站立。

⁹kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.

⁹王子都停止说话，并且用手掩口。

¹⁰Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.

¹⁰众领袖都不敢作声，他们的舌头紧贴上颚。

¹¹Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,

¹¹耳朵听见我的，就称我有福。眼睛看见我的，就作证称赞我。

¹²nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.

¹²因为我救了呼救的穷人，和无人帮助的孤儿。

¹³To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.

¹³将要灭亡的，为我祝福；我使寡妇的心欢呼。

¹⁴Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas­apsiaustas ir vainikas galvai.

¹⁴我以公义作衣服穿上；我的公平好像外袍和冠冕。

¹⁵Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.

¹⁵我作了瞎子的眼，瘸子的腿。

¹⁶Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.

¹⁶我作过贫穷人的父亲，我查究过我素来不认识的人的案件。

¹⁷Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.

¹⁷我打碎了不义的人的牙齿，使捕食的掉下来。

¹⁸Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.

¹⁸那时我心里想：‘我必在家中安然去世，我必增添我的日子像沙尘那么多。

¹⁹Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.

¹⁹我的根蔓延到水边，露水整夜沾在我的枝上。

²⁰Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.

²⁰我的荣耀在身上常新，我的弓在我手上重新得力。

²¹Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.

²¹大家都聆听我，等候我；静默无声地领受我的指导。

²²Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.

²²我说了话以后，他们就不再说，我的言语像雨露一般滴在他们身上。

²³Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.

²³他们等候我像等候雨水，又大大张嘴如切慕春雨。

²⁴Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo.

²⁴我向他们微笑，他们也不敢相信；他们珍惜我脸上的光。

²⁵Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas”.

²⁵我为他们选择道路，又坐首位；我像君王住在军队中，又像个安慰悲伤的人。’”