1“Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.
1悲叹现在的处境
2Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.
2他们的气力已经衰退了，他们两手的力量对我有什么益处呢？
3Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.
3他们因穷乏与饥饿而消瘦，在黑夜荒废与荒凉之地咀嚼旷野的干草；
4Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.
4他们在草丛中采摘咸草，以罗腾树根作食物。
5Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.
5他们从人群中被赶出去，人追喊他们如追喊贼一样，
6Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,
6以致他们住在惊吓谷之中，在地洞和岩穴之间；
7rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.
7他们在草丛中间喊叫，在杂草之下集合起来。
8Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.
8他们都是愚顽人、下流人的子孙，被人鞭打逐出境外。
9O dabar tapau priežodis jų dainose,
9现在他们以我为歌曲，我竟成了他们的笑柄。
10jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.
10他们厌恶我，远远地离开我，又不住吐唾沫在我脸上，
11Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.
11因为 神把我的弓弦松开，叫我受苦，他们就在我面前任意妄为。
12Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.
12一窝暴民在我右边兴起，推开我的脚，筑起灾难的路攻击我。
13Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.
13他们拆毁了我的路，没有别人的帮助也能毁灭我；
14Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.
14他们闯进来如闯大破口，在废墟之中辊过来，
15Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.
15惊骇临到我的身上，驱逐我的尊严如风吹一般，我的好景像云一样过去。
16Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.
16诉说 神不听他的呼求现在我的心伤恸有如倒了出来，苦难的日子把我抓住。
17Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.
17夜间痛苦刺透我的骨头，疼痛不止，不住地咀嚼我。
18Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.
18我的衣服因 神的大力变了形，他的大力如外衣的领口把我束紧。
19Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.
19 神把我扔在泥中，我就像尘土和炉灰一般。
20Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.
20 神啊！我向你呼求，你却不应允我，我站起来，你也不理我。
21Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.
21你变成待我残忍，用你大能的手迫害我，
22Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.
22你把我提到风中，使我被风刮去，使我在暴风中消散。
23Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.
23我知道你必使我归回死地，归到那为众生所定的阴宅。
24Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.
24然而人跌倒，怎会不伸手？人遇灾祸，怎会不呼救呢？
25Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?
25内心的迷惘与痛苦艰难过日的，我不是为他哀哭；贫穷的，我不是为他忧愁吗？
26Aš ieškojau gerogavau pikta; laukiau šviesosatėjo tamsa.
26我希望得福乐，灾祸就来了；我等候光明，幽暗就到了。
27Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.
27我的心肠沸腾、不安，痛苦的日子临到我。
28Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.
28我四处行走，全身发黑，并不是因为日晒；我在会中站着呼求。
29Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.
29我与野狗为兄弟，又与鸵鸟作同伴。
30Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.
30我的皮肤发黑脱落，我的骨头因热发烧，
31Mano arfa virto rauda, o mano fleitaverkiančiojo balsu”.
31所以我的琴音变为哀音，我的箫声变为哭声。”