1“Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.
1约伯虽然受苦仍守道不渝
2Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?
2从至上的 神所得的分，从至高的全能者所得的业是什么呢？
3Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?
3灾难不是临到不义的人吗？灾祸不是临到作孽的人吗？
4Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.
4 神不是察看我的道路，数算我的一切脚步吗？
5Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?
5我若与虚谎同行，我的脚若急于追随诡诈，
6Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.
6就愿我被公平的天平称度，使 神可以知道我的完全。
7Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,
7我的脚步若偏离正道，我的心若随从眼目而行，我的手掌若粘有任何污点，
8tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.
8就愿我所种的，让别人来吃，愿我田中出产的，都连根拔起来。
9Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,
9我的心若被女人迷惑，在别人的门口埋伏，
10tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.
10就愿我的妻子作别人的奴仆，也愿别人屈身与她行淫，
11Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;
11因为这是大恶，是该受审判的罪孽；
12tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.
12这是焚烧直至毁灭的火，必把我所有的收获都拔出来。
13Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,
13我的仆婢与我争论的时候，我若轻视他们的案件，
14tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?
14 神若起来，我怎么办呢？他若鉴察，我怎样回答呢？
15Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?
15那造我在母腹中的，不也造他吗？造我们在母胎里的，不是同一位吗？
16Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?
16我若不给穷人所要的，或使寡妇的眼所期待的落空；
17Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?
17我若独吃我的一点食物，孤儿却没有与我同吃；
18Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.
18自我幼年时，孤儿与我一同长大，以我为父，从我出母腹以来，我就善待寡妇。
19Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?
19我若见人因无衣服死亡，或贫穷人毫无遮盖；
20Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?
20他若不因我的羊毛得温暖，他的心若不向我道谢；
21Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,
21我若在城门见有支持我的，就挥手攻击孤儿，
22tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.
22就愿我的肩头从肩胛脱落，愿我的前臂从上臂折断；
23Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.
23因为 神所降的灾难使我恐惧，因他的崇高我不敢妄为。
24Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?
24我若以黄金为我所信靠的，又对精金说：‘你是我所靠赖的’；
25Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?
25我若因为财物丰裕，或因为我多获财利而欢喜；
26Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,
26我若见太阳照耀，或明月行在空中，
27mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?
27以致心中暗暗地受到迷惑，用自己的嘴亲手；
28Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.
28那么这也就是该受审判的罪孽，因为我欺哄了高高在上的 神。
29Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?
29我若因恨我的人遭灾祸而欢喜，或因他遇患难而高兴；
30Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.
30我并没有容许我的口犯罪，咒诅他的性命。
31Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’
31我家里的人若没有说：‘谁能找出哪一个没有饱吃他的肉食的呢？’
32Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.
32旅客没有在街上过夜，我的门向过路的人是敞开的。
33Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;
33我若像亚当遮掩我的过犯，把我的罪孽藏在怀中，
34nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.
34因为我惧怕群众，宗族的藐视又使我惊恐，以致我静默不言，足不出门。
35O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.
35但愿有一位肯听我的，看哪！这是我所划的押，愿全能者回答我，愿那与我争讼的写好状词。
36Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.
36我定要把它带到我的肩上，绑在我的头上为冠冕。
37Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.
37我要向他述说全部的行为，又像王子一般进到他面前。
38Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,
38我的田地若呼冤控告我，地的犁沟若都一同哀哭；
39jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,
39我若吃地里的出产而不给价银，或使地主气绝身亡，
40tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietojepiktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.
40就愿蒺藜长出来代替小麦，臭草代替大麦。”约伯的话说完了。